TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pamatiniai darbai

2015 05 22 6:00

Vienas bendrų Europos Sąjungos (ES) politikos instrumentų yra vadinamasis palyginamasis įvertinimas (peer review), kai pagal pasirinktą metodiką lyginami ES šalių narių laimėjimai vienoje ar kitoje veikloje. Tai leidžia įvairių šalių vyriausybėms pažvelgti į savo darbą lyg iš šalies, palyginti savo ir kitų šalių rezultatus, pažiūrėti, ką galima padaryti kitaip, pasimokyti iš pirmaujančiųjų.

Paskelbti rezultatai kartais sulaukia aštrios vadovų reakcijos, jie ginčijami, būna ir metodinių neatitikimų.

Be to, rezultatų nereikėtų vertinti kaip valstybių lenktyniavimo, greičiau tai paskata pagalvoti apie pasirinktą ekonomikos strategiją. Tokių palyginamųjų tyrimų įtaka integracijos procesams yra teigiama - šalys, kurios laiku ir savikritiškai įvertina paskelbtus rezultatus, visada juos pagerina.

Lietuvoje retkarčiais šmėkšteli informacija apie palyginimus. Jei tie rodikliai yra nepalankūs, tuoj pasipila įvairių ekspertų paneigimai - esą viskas gerai, tiesiog tyrėjai gavo netikslius duomenis.

Reikia pripažinti, kad viena įsisenėjusių Lietuvos ekonomikos valdymo problemų yra gana atsainus dėmesys įvairių duomenų bazių kokybei. Juk rūpintis tuo reikia laiku, o ne kai šalių palyginimai pristatomi visuomenei. Tada ir patys stebimės, kaip tai galėjo būti, o juk išvados surašytos remiantis mūsų pačių pateiktais duomenimis. Todėl norint, kad valstybė nebūtų priskiriama prie atsilikusiųjų, reikia, kad žinybos, įstaigos ir statistikai atidžiai tikrintų teikiamų duomenų kokybę, ne tik formaliai metodologiškai, bet ir pasitelkdami loginę analizę.

Pavyzdžiu gali būti skelbiami ES skaitmeninės dienotvarkės rodikliai. Lietuva šioje suvestinėje tarp ES šalių yra sąrašo viduryje, nors vieta galėtų būti daug aukštesnė, jeigu efektyviai naudotume tai, ką turime. Pagal fiksuotojo ir mobiliojo interneto paslaugų prieinamumą pirmaujame, bet tuo prieinamumu mažai kas naudojasi - prisijungimo prie tinklo rodikliai, ypač kaimo vietovėse, labai menki. Milijonai yra išleisti kuriant skaitmeninę viešųjų paslaugų infrastruktūrą, tačiau tik 5 proc. receptų vaistams yra išrašomi elektroniniu būdu. Tokiu pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Sunku suprasti, kodėl kovai su korupcija pasitelkiami tik Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai, lyg būtume totalitarinė valstybė. Keli paprasti darbai (sutvarkyti apskaitą ir e. infrastruktūros panaudojimą) - ir Lietuva galėtų atsidurti tarp pirmaujančių ES šalių.

Lietuva yra priešpaskutinėje vietoje ES ir pagal lėšų panaudojimą studentų mokslinei veiklai. Žinoma, jei remsimės ES tyrimu apie valstybės išlaidų aukštajam mokslui santykį su studentų moksliniais gebėjimais. Tokių pavyzdžių galima nurodyti nemažai.

O dabar - apie tokių tyrimų įtaką šalies investicijoms. Ne paslaptis, kad visos investicijos planuojamos į ateitį. Paklauskite savęs, ar investuotumėte į šalį, kur naujų technologijų skvarba yra menka, o mokslinis jaunimo potencialas nėra ugdomas? Arba dar liūdniau - į šalį, kurioje gyventojų skaičius kitais metais sparčiai mažės. Tiesa, ekspertai teigia, kad gyventojų skaičiaus prognozė parengta remiantis netiksliomis metodologinėmis prielaidomis. Tačiau investuotojai to nežino ir dar ilgą laiką remsis paskelbtais duomenimis, mat kitų tiesiog nėra. Kodėl gi Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos gausūs strateginiai skyriai nepatikslino informacijos, kai jiems buvo pristatytas pradinis tyrimo variantas?

Kita vertus, kur darbo planas, kaip spręsime susikaupusias problemas? Ar sudėtinga visuomenės socialinė padėtis neturi ilgalaikės įtakos emigracijai iš šalies, jei 1989-1995 metais pagal socialinės sanglaudos rodiklį Lietuva dar buvo greta Italijos, o 2009-2012 metais jau priešpaskutinėje vietoje ir lenkė tik Rumuniją. Remiantis dar viename tyrime pateiktu BVP vienam gyventojui ir sanglaudos rodiklio palyginimu matyti, kad Lietuva galėtų užtikrinti aukštesnį socialinės sanglaudos lygį.

Ryškėjanti socialinė takoskyra ypač skaudi, nes socialiniai nepritekliai labiausiai slegia paprastus žmonės - tuos daugiabučių namų gyventojus, kurie pirmieji išėjo ginti Lietuvos prie Spaudos rūmų, LRT ir televizijos bokšto. Nepriklausomos Lietuvos laimėjimais naudojasi konformistai.

Ar ne todėl dabar taip sunku surinkti jaunuolius į šalies gynėjų gretas? Juolab kad socialinės problemos tik kartais šmėkšteli viešojoje erdvėje, žurnalistų suaugimas su viešųjų ryšių bendrovėmis seniai neleidžia rimčiau ir nuolat reikalauti, kad šalies vadovai atsakytų visuomenei, ką jie ketina daryti spręsdami šias problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"