Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Pamažu, bet racionaliai

 
2016 12 07 6:00

Daugiabučiai gyvenamieji namai – visų civilizuotų miestų veidas, savotiška vizitinė kortelė. Pagal tai, kaip atrodo pastatai, galima spręsti ne tik apie jų savininkus, bet ir apie miesto ar net valstybės valdymo efektyvumą. Lietuvos didmiesčiuose stūkso tūkstančiai daugiabučių. 

Deja, daugelis jų šiandien atrodo „pavargę“, tarsi būtų bešeimininkiai. Ar mes, gyventojai, galime ką nors pakeisti? Taip! Ir ne tik galime, bet ir privalome, nes mūsų namai – mūsų turtas.

Valstybinė renovacijos programa niūrų senų daugiabučių peizažą nudažė šiek tiek gyvesnėmis spalvomis – padėjo atnaujinti ne vieną šimtą namų. Tačiau jau akivaizdu, kad ši programa nepajėgi finansiškai prisidėti prie kiekvieno daugiabučio modernizavimo. Esame per maža šalis, o nacionalinis biudžetas nėra begalinis, tad valstybė tikrai nesugebės renovuoti visų Lietuvos daugiabučių, kad ir ką viešai tribūnose kalbėtų kai kurie valdžios atstovai.

Sakysite, pasisekė tiems gyventojams, kurie spėjo įšokti į valstybinės renovacijos traukinį ir, pasinaudodami solidžia parama, atnaujino savo energiškai neefektyvius, seniai estetinį vaizdą praradusius namus. O ką daryti visiems likusiems žmonėms, kurie iki šiol gyvena „kiauruose“ ir gerokai nugyventuose daugiabučiuose? Jie tarsi ir norėtų, kad jų namas būtų toks pat gražus kaip ir kaimyno renovuotas, bet vienbalsiai atkerta: „Iš kur paimsime pinigų renovacijai, jei valstybė nepadeda, neduoda? Nenorime paskolos jungo 20 metų.“

Nors po Nepriklausomybės atkūrimo praėjo 26 metai, daugelis daugiabučių gyventojų vis dar įsivaizduoja, kad jų turtu – namais, kaip ir anksčiau, privalo rūpintis valstybė. Gal kam nors ir nepatiks, bet seniai praėjo laikai, kai valstybė rūpinosi ir valdė privatų turtą. O daugiabučiai yra visų juose gyvenančių asmenų bendras turtas ir juo turi rūpintis savininkai, o ne prezidentas, ministras, meras ar seniūnas.

Vakarų šalyse įprasta tvarkyti savo daugiabučius patiems. Ten tai jau tapo tradicija, ir gyventojai seniai nelaukia valstybės malonės. Kaimynėse šalyse žmonės, kurie nori sutvarkyti savo namus, tai daro patys pamažu, neskubėdami, etapais, be banko paskolos 20 metų.

Jie nepuola strimgalviais tvarkyti viso namo iš karto, nes tam, žinoma, reikia nemažai pinigų. Gyventojai, padedami specialistų, sudaro modernizacijos planą ir nuosekliai jo laikosi, o namus tvarko etapais, pradėdami nuo svarbiausių darbų. Rezultatas – taupūs, šilti ir gražūs namai. Ne iš karto, ne per metus, bet vis tiek taupūs, šilti ir gražūs.

Lietuvos aplinkos ministerija pripažino, kad valstybė nebeturi pinigų visiems numatytiems daugiabučių renovacijos projektams įgyvendinti. Tačiau norintieji gyventi šilčiau ir taupiau jau dabar gali rinktis alternatyvą valstybinei buksuojančiai renovacijai. Juk gyventojai galėtų kreiptis į savo daugiabučių valdytojus, ir šie, jei yra profesionalai, tikrai pasiūlys išeitį, kaip neskubant kokybiškai susitvarkyti namus be miražu tampančios valstybės pagalbos.

Kiekvienas daugiabutis, nors ir panašus išore, yra gana skirtingas. Viename name pirmiausia būtina tvarkyti seną stogą, kitame – sienas, dar kitame – modernizuoti šildymo sistemą. Todėl vykdant atnaujinimo darbus etapais gyventojai, padedami namo valdytojo, turi apsispręsti, kas yra svarbiausia. Juk neracionalu iš pradžių suteikti namui estetinį vaizdą (kad visi matytų, kaip gražiai tu gyveni), o tik paskui rūpintis technine ir ekonomine pastato būkle. Tai prieštarauja ekonominei logikai.

Norint atlikti renovaciją etapais, nereikia įsipareigoti bankams ir 20 metų imti paskolą. Šiuo atveju namas tvarkomas palaipsniui, o ne renovuojamas visas iš karto, kaip tai daroma valstybinės renovacijos metu. Pirmiausia atliekami svarbiausi, konkrečiam namui reikalingi darbai, kurie labiausiai taupo energiją, tad ir gyventojų pinigus. Taigi, užuot pagražinus fasadą, pirmiausia etapais tvarkomas stogas, šiltinamos sienos, rekonstruojama šildymo sistema, tvarkomi kiauri langai ir t. t.

Etapinės renovacijos vienas pranašumų – atsiskaitymo už darbus lankstumas. Gyventojai moka tik už konkrečius atliktus etapus, o išsimokėjimo terminą, kuris gali būti 1, 2, 3 ar 5 metai, patys nustato visuotinio susirinkimo metu. Tai priklauso nuo konkretaus namo gyventojų finansinių galimybių.

Taigi priemonių ir galimybių atnaujinti daugiabučius be valstybės paramos, kuri, regis, išseko, tikrai yra. Reikia tik noro ir ryžto, o pavyzdžių, kaip tai daroma, apstu Vakarų Europos šalių miestuose bei miesteliuose.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"