Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Pamirštas Mastrichto sutarties jubiliejus

 
2017 02 13 15:01

Laikydami rankose eurus, vargu ar daug žmonių susimąsto apie jų atsiradimo istoriją, nors Mastrichto sutarties, nustačiusios bendros valiutos įvedimą, 25 metų jubiliejus pažymėtas praėjusią savaitę. 

Mastrichto sutartyje numatytas Europos Sąjungos (ES) ekonomikos valdymo modelis buvo ir tebėra didelių ekonominių diskusijų tema. Anksčiau buvo įprasta manyti, kad bendra valiuta turi remtis ir bendra ekonomine politika. Bet ES šalys narės yra skirtingo dydžio, skiriasi jų ūkio struktūra ir geografinė padėtis, todėl joms toks vieningas valdymo modelis netinka. Mastrichto sutartyje buvo įrašytos nuostatos, kad siekdama užtikrinti vieningos valiutos stabilumą, kiekviena šalis narė gali vykdyti savarankišką politiką, tik privalo ją koordinuoti ir atitikti sutartimi nustatytus konvergencijos kriterijus.

Lietuvos visuomenei Mastrichto sutartis ir yra žinoma daugiau dėl tų konvergencijos kriterijų, kuriuos reikėjo įvykdyti norint įsivesti eurą. Paprasčiau tariant, Lietuvai reikėjo vykdyti tokią ekonominę politiką, kad jos skola neviršytų 60 proc. BVP, valstybės sąskaitų deficitas nebūtų didesnis negu 3 proc. BVP, o kainų augimas ir ilgalaikių paskolų palūkanų norma būtų palyginama su kitomis eurą įsivedusiomis šalimis.

25 metai – nemažas laiko tarpas, todėl pažymėdama jubiliejų Europos akademinė visuomenė surengė daug mokslinių diskusijų skirtų įvertinti pasiektus rezultatus. Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje tokios didesnės diskusijos nebuvo, akademinės bendruomenės inercija jau tapo negeru įpročiu.

Reikia pažymėti, kad sutarties įgyvendinimo nuostatos buvo tobulinamos. Iš pradžių ekonominė politika buvo koordinuojama remiantis bendro pobūdžio ekonomikos politikos gairėmis, nenumatančiomis jokių bausmių už jų nevykdymą, bet po didelių finansų krizių ES šalys susitarė dėl daug griežtesnių koordinavimo taisyklių, numatančių galimybę ir bausti prasižengėlius.

Dabar dažnai tenka išgirsti, kad Vyriausybė negali išleisti daugiau pinigų, nes nevykdys numatytų kriterijų ir gali sulaukti ES sankcijų. Bandoma sukurti kažkokį Briuselio baubą, nors iš tiesų tokios griežtos taisykles yra bendras susitarimas tarp šalių, jį Lietuva pati pasirašė.

Bet toks įvaizdis leidžia vietos politikams išsisukti nuo atsakomybės prieš gyventojus, suverčiant visą kaltę už savo neveiklumą menamiems Briuselio reikalavimams.

Visa tai netiesa. Jei šalis vykdo didelę reformą ir tam reikia daugiau lėšų, susitarimo sąlygos tam nekliudo, tiesiog reikia viską suskaičiuoti ir paaiškinti. Būtinas pertvarkas palaiko ir Europos centrinis bankas, vykdantis specialią pinigų politiką, tik reikia mokėti ja pasinaudoti. Lietuvos banko skaičiai liudija, kad pasinaudoti nelabai mokama.

Labai dažnai problema glūdi ne pinigų kiekyje, o faktuose – kaip tie pinigai panaudojami. Lietuvos ūkio našumas vis dar yra nedidelis, palyginus su kitomis ES šalimis, vadinasi, yra pakankamai rezervų efektyvesniam valdymui. Efektyvesnis darbas nebūtinai reiškia, jog būtina pirkti naujus įrenginius, daug dažniau tai susiję su kvalifikacijos kėlimu (tik 6 proc. visų dirbančiųjų dalyvauja kvalifikacijos kėlimo programose; ES vidurkis – 11 proc.), geresniu valdymu, geresnėmis ir pigesnėmis viešo sektoriaus paslaugomis – transportu, energetika, ryšio linijomis ir socialinėmis paslaugomis.

Mastrichto sutarties, prie kurios Lietuva prisijungė tapusi ES nare, nuostatos ir po to priimti sprendimai dėl jos įgyvendinimo netrukdo Lietuvos valdžiai vykdyti šalies interesus atitinkančią suderintą su kitomis šalimis ekonomikos politiką.

Žodžiai „Mastrichto sutartis“ skamba abstrakčiai, bet realiai tai padeda kasdieniniame šalies gyvenime. Mažai Lietuvos ekonomikai yra labai svarbu plėtoti eksportą (prekių ir paslaugų eksportas sudaro 76 proc. BVP). Sutarties nuostatos sukuria stabilumo zoną pasaulyje, euras yra viena svarbiausių pasaulio valiutų. Todėl nė vienai Lietuvos įmonei pasirašant sutartis su trečiomis šalimis nereikia aiškintis ir nekyla jokių problemų atsiskaityti eurais. Užsienio prekyboje šalies patikimumą didina ir priklausymas stabilią raidą gebančiai užtikrinti ES.

Kita vertus, niekas savaime nevyksta, todėl reikalingas ir Lietuvos indėlis į bendrą ES ekonominį stabilumą. To pasiekti negalima, jei daug metų visų politinių jėgų valdžios, neturint jokios konstruktyvios šalies modernizavimo ir valstybės raidos vizijos, dėmesys skiriamas tik ES struktūrinių fondų „įsisavinimui“. Arba kuriamos vis naujos piliečių iniciatyvumą ribojančios taisyklės bei bausmės. Arba vykdoma hipertrofuota priešų atgrasymo užsienio politika, atgrasanti visų pirmą savo piliečius ir investuotojus nuo Lietuvos ir tapatinanti pasaulio visuomenės akyse ją su konflikto slegiama Ukraina. Yra apie ką pagalvoti įžengiant į 100-uosius Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės metus ir norint būti atsakinga ES valstybe.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"