TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pamirštų rinkimų klausimai ir intrigos

2013 07 25 6:00

2014 metais Lietuvoje vyks dveji rinkimai - prezidento ir Europos Parlamento (EP). Kalbant apie pirmuosius reikia pabrėžti, kad pastaraisiais mėnesiais galima matyti aiškių neoficialios rinkimų kampanijos ženklų: prezidentės Dalios Grybauskaitės skrydis su „Ryanair“, aštrus socialdemokratų pareiškimas konservatorių ir prezidentės atžvilgiu. EP rinkimams skiriama gerokai mažiau dėmesio, tačiau tai nereiškia, kad jie nesvarbūs – tikrai esama ne vienos intrigos.

Politikos teorijoje pastaraisiais metais įsitvirtino požiūris, kad rinkimai į EP yra antraeiliai. Juose nekonkuruojama dėl aukščiausių vykdomosios valdžios postų valstybėje, o rinkėjų aktyvumas paprastai būna nedidelis. Šių rinkimų rezultatai dažniausiai kiek skiriasi nuo įprastų šaliai tendencijų, ypač jeigu yra organizuojami pagal kitokią sistemą nei parlamento rinkimai. Pavyzdžiui, vietas į EP proporcingai skirstančioje Jungtinėje Karalystėje (parlamento rinkimai čia vyksta pagal mažoritarinę sistemą) 2009 metais antra pagal gautus balsus buvo neįtakinga, euroskeptiškų pažiūrų Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija.

Lietuvoje rinkėjų aktyvumas padidėtų, jei EP rinkimai 2014 metais būtų organizuojami kartu su prezidento rinkimų antruoju turu. Tokiu atveju, skirtingai nei 2009 metais, pranašumą prarastų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), paprastai sėkmingiau pasirodantys nelabai aktyviuose rinkimuose. Kita vertus, tai reikštų, kad EP rinkimai atliktų ir vadinamąją referendumo funkciją - parodytų, kiek Lietuvos gyventojai patenkinti valdančiaisiais. Visų pirma – koalicijoje dominuojančia ir iki šiol pagal reitingus pirmaujančia Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

Jeigu socialdemokratai nesumanys kaip kandidato į prezidentus iškelti Algirdo Butkevičiaus, o D.Grybauskaitė sieks antros kadencijos, būtent rinkimai į EP taps pirmu aiškiu signalu, ko LSDP gali tikėtis per 2016 metų Seimo rinkimus. Ši partija šiuo metu džiaugiasi dideliu populiarumu, tačiau reitingai nebūtinai reiškia puikų pasirodymą rinkimuose, nes dalis socialdemokratus gerai vertinančių žmonių gali neateiti prie balsadėžių, o didesnė dalis blogai ją vertinančiųjų – pasirodyti ir balsuoti prieš. Antra, dabartinis LSDP populiarumas yra gerokai išpūstas dėl premjero asmeninio populiarumo ir Vyriausybės neveiklumo. Iki 2014 metų rinkimų reitingai dar keisis, ypač jei valdantieji ryšis ar bus priversti įgyvendinti bent vieną svarbų sprendimą.

EP rinkimai visada įdomūs dėl juose dalyvaujančių asmenybių. Kadangi čia nėra konkuruojama dėl įtakos vidaus politikoje, partijų kandidatai gerai atspindi tai, kaip jos įsivaizduoja savo vertybes ir reprezentuoja save tarptautiniame kontekste. Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio (LS) sprendimas 2009 metais kandidatų sąrašo priekyje įrašyti Leonidą Donskį ir Dainių Pūrą parodė, kad šiai partijai rūpi žmogaus teisės. Tikėtina Antano Guogos kandidatūra per 2014 metų EP rinkimus atkreipia dėmesį į ekonomikos liberalumą, tačiau kartu paliečia ir nacionalinio pasididžiavimo jausmus, nes A.Guoga yra pagarsėjęs ne tik kaip sėkmingas verslininkas, bet ir kaip krepšinio rėmėjas.

EP rinkimai atlieka ir kitą svarbią funkciją partijoms, nors nė vienos politinės jėgos lyderis to nepripažins. Kartais į EP „išsiunčiami“ politikai, turintys nemažai įtakos partijoje ir potencialo eiti aukščiausias pareigas valstybėje. Taip mažinama vidinė konkurencija dėl lyderystės. Ne atsitiktinumas, kad 2012 metais TS-LKD pirmininko rinkimuose du iš keturių kandidatų buvo EP nariai – Laima Andrikienė, kuri prieš pačius rinkimus atsiėmė kandidatūrą, ir Vytautas Landsbergis. Šis antrajame ture palyginti nedaug nusileido ilgamečiam partijos lyderiui Andriui Kubiliui ir efektyviai sukūrė pagrindą susigrąžinti aktyvų vaidmenį (jeigu to sieks) TS-LKD viduje bei apskritai Lietuvos politikoje.

LSDP į EP anksčiau buvo išsiuntusi buvusį originaliųjų socialdemokratų lyderį Aloyzą Sakalą, o dabar - 2009 metais partijos pirmininko rinkimuose antroje vietoje likusį Zigmantą Balčytį. Jei šis nuspręstų nekandidatuoti 2014-ųjų rinkimuose, LSDP vidinėse kovose neišvengiamai atsirastų nauja dinamika.

Šiuo metu partijos viduje konkuruojančios socialdemokratų grupės A.Butkevičiaus kėdės neklibina dėl jo populiarumo ir rizikos sugriauti valdančiąją koaliciją, tačiau politinė situacija kartais keičiasi labai greitai. Pakaktų vieno rimtesnio politinio įvykio, pavyzdžiui, didelio skandalo Vyriausybėje arba A.Butkevičiaus išrinkimo prezidentu (valstybės vadovas negali priklausyti partijai). Iš EP grįžtantis politikas naujo partijos lyderio vaidmeniui, esant tokiai situacijai, labai tiktų.

Kaip vieną galimų grįžimų galima įvardyti ir Rolando Pakso atvejį, ypač jei jam pagaliau bus leista siekti Seimo nario kėdės. Jei Darbo partijos (DP) bylos baigtis šios jėgos lyderiams būtų nepalanki, „Tvarkai ir teisingumui“ (TT) atsirastų šansas išlikti reikšmingu partinės sistemos žaidėju.

Beje, tuo galėtų būti suinteresuotos ir dešiniosios partijos. 2016 metų Seimo rinkimuose joms vienoms nepavyks iškovoti pergalės, o koalicijos su nuteistų lyderių vadovaujama DP tikrai nesuprastų rinkėjai. Nors esama daug klaustukų, TT pasirinkimas yra vienas galimų variantų, kaip TS-LKD ir LS galėtų išvengti pakartotinio socialdemokratų valdymo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"