TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pareiga Tėvynei: valdžios ir paprasto piliečio

2015 03 17 6:00

“Kol politikai ir jų vaikai nebus šaukiami į kariuomenę, darysiu viską, kad mano sūnui netektų tarnauti“, - nervingai paprieštaravo kolegė, kai išsidaviau, jog pritariu mišrios kariuomenės atkūrimui. Susigėdau, juolab kad man pačiam tarnauti neteko, rezerve nesu, dabar siūlomoje šauktinių „loterijoje“ dalyvauti jau negalėčiau. O ar gėda politikams?

Šią savaitę Seimas turėtų spręsti dėl vadinamojo šauktinių grąžinimo. Iš parlamento jau atsklido žinia, kad tai bus daroma skubos tvarka. Būtinybė kuo skubiau „sukomplektuoti kariuomenę“ pristatoma kaip konstitucinė valdžios pareiga užtikrinti valstybės saugumą ir apginamumą dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis. Išties iš Konstitucijos, kaip ir iš dainos, žodžių neišmesi. Ten aiškiai pasakyta, kad „įstatymo nustatyta tvarka piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“. Taigi šaukimas niekada nebuvo panaikintas, o tik sustabdytas.

Daugiausia pastangų tam įdėjo buvęs ir dabartinis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Akivaizdu, kad ne mažiau pastangų prireikė siekiant, kad apie šaukimo atnaujinimą nebūtų garsiau prabylama net tuomet, kai Rusija jau vykdė agresiją Ukrainoje, o NATO žvalgyba siuntė grėsmingus perspėjimus Baltijos šalims. Vengta į viešumą kelti ir mūsų kariuomenės problemas, įskaitant duomenis apie juoką pro ašaras keliantį rezervą, skandalingai menką kai kurių sausumos batalionų papildymą kareiviais. Vien jau faktas, kad Kaliningrado srityje yra dislokuota kone pustrečio karto daugiau karių nei Lietuvoje, daug ką pasako.

Ministras apie visa tai ne tik nekalbėjo, bet ir mėgino apraminti naująjį kariuomenės vadą Joną Vytautą Žuką, kol šis galiausiai rado užtarėjų prezidentūroje.

Tik gaila, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri kartu eina vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas (todėl turėtų būti tinkamai informuota, kokia yra mūsų kariuomenės realybė), gerokai anksčiau nesušaukė Valstybės gynimo tarybos.

Rusija netrukus švęs Krymo „prisijungimo“ metines, o mūsų Seimui dar tik teks spręsti šauktinių dilemą. Tai tik vėl rodo, kiek strategiškai svarbaus laiko iššvaistyta. Prarasta ir galimybė argumentuotai bei detaliai paaiškinti mūsų šalies visuomenei, kodėl reikia atnaujinti šaukimą. Nors pastaruoju metu žmonės vis labiau suvokia būtinybę stiprinti krašto apsaugą, pirmoji reakcija dėl privalomosios karo tarnybos buvo kone isteriška. Viešojoje erdvėje svarstymus apie išorės priešo kėslus pakeitė šalyje atsiradusių priešiškų stovyklų žodinės batalijos. Vieni grasina emigruoti, kiti vadina juos Tėvynės išdavikais. Vėl kalbama apie lygesnius už lygius, kitaip tariant, elitą (tuos, kurie patys ar kurių vaikai jokiomis aplinkybėmis nebus šaukiami) ir „runkelius“ (tuos, kurie daugiau niekam, išskyrus privalomąją karo tarnybą, netinkami, todėl gali būti tiesiog patrankų mėsa). Vystosi destruktyvi diskusija, nes nepasitikėjimo sėklą pasėjo patys politikai.

Dabar tvyrančio sąmyšio smaigalys - irgi jie. Seimo frakcijose dėl šaukimo atnaujinimo esama įvairių nuomonių. Panėšėja į tai, kad dauguma parlamente atstovaujamų partijų privalomajai karo tarnybai nepritaria. O kažkas tik imituoja pritarimą. Didžiausia intriga - kaip balsuos socialdemokratai, kurių lyderio Algirdo Butkevičiaus kalbų apie šauktinius pavadinti nuosekliomis neapsiverčia liežuvis. Kita vertus, ar galima laukti intrigos iš frakcijos, kurioje dirba už krašto apsaugą atsakingas asmuo, giliai širdyje jaučiantis nuoskaudą, kad šaukimą norima atnaujinti?

Visiems pažiūrų imitacija ar užkulisine destrukcija užsiimantiems politikams norėtųsi priminti pernai kovo pabaigoje parlamentinių partijų atstovų pasirašytą susitarimą dėl 2014-2020 metų užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Įdėmiai perskaitykite tekstą, kurį patys pasirašėte reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jame esama ir įsipareigojimo turėti tinkamą rezervą. Seimo balsavimas dėl šauktinių gali tapti reikšmingas ir simboliniu požiūriu. Belieka tikėtis, kad mūsų politikai nesumanys įteikti dovanos Rusijai Krymo „prisijungimo“ proga.

Ir dar vienas dalykas - svarbu, kad vadinamoji šauktinių loterija netaptų „durnių“ mokesčiu. Tam politikai turi parodyti pavyzdį. Jeigu tarp šauktinių matysime politikų ir jų atžalų, gerokai sumažės emigruoti norinčių jaunuolių ir motinų, kurios pasiryžusios visaip saugoti savo sūnus nuo privalomosios karo tarnybos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"