TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Parlamentarizmo nebūtis

2011 10 21 11:23

Visuomenė labiau pasitiki gaisrininkais negu Seimu. Ši tendencija, beje, suprantama. Kai dega namas ar tvartas, telefono numeris, kuriuo reikia skambinti, yra vienas ir jį visi ar bent dauguma gerai žino. Jei ko nors prireikia Seime, vargu ar visiems aišku, kas ten pakels ragelį ir kas už ką atsako. Užtat kiekvienas supranta, kad jei sunku gyventi, reikia daužyti būtent Seimo langus. Šeimininkas geras, kaltas Seimas.

Sudrožti per langus ar prabangaus limuzino variklio dangtį kokiam nors apgavusiam darbdaviui - nedrąsu. Čia neraginu smurtauti. Tiesiog atkreipsiu dėmesį, kad profsąjungos ir tos bent šiek tiek stipresnės tik viešajame sektoriuje. Užtat įvairūs drūti verslininkai ir "kabina makaronus" neišgalį mokėti daugiau kaip 800 litų, nes be vergų darbo, matote, taps nekonkurencingi. Vergvaldystės panaikinimui priešinęsi plantacijų laikytojai irgi, beje, visuomet kalbėdavo, kad be jos žlugs šalies ekonomika. Ir Brazilijos, ir JAV pietinių valstijų medvilnės ar cukranendrių "aristokratai" giedojo tą pačią plokštelę, kurią dabar suka kapitalistais apsimetę Marijos žemės vergvaldžiai.

O jei už tą pačią sumą litų dar būtų galima pajodyti kokį darbuotoją dvidešimt valandų, tai jau būtų beveik gerai, tik reikėtų sumažinti dividendų mokesčius ir leisti neturėti buhalterinės apskaitos. Kai "visi žino", kad kaltas Seimas ir partijos, o vienintelis būdas kovoti dėl savo interesų - nusipirkti "Maximoje" kokoso riešutą ir trenkti juo į parlamento pastato langus, kai kurie verslo lobistai žino ką kita. Juk stiklus vėl įdės į vietą, o pinigų rinkimams politikai jų prašys. Ir visai nesvarbu - per juridinių asmenų aukojimą (skaidriausias būdas, kurį norima panaikinti), atnešant lagaminu ar per šimtą pasamdytų dešrų kimšikų.

Pasitiki ar nepasitiki?

Gaila, kad jokia firma, vadinanti save nuomonių tyrimo agentūra, nepaklausė: ar pasitikite Seimo nariu, už kurį balsavote? Arba - ar pasitikite partija, kuriai per rinkimus padovanojote kryžiuką? Reikėtų. Klausti, ar pasitikite Seimu ir partijomis, derėtų tik po to. Rezultatai galėtų būti įdomūs. Dabartinės klausimų formuluotės ir reitingų kūrimo mechanizmai yra gerokai iškraipytų veidrodžių "meistravojimas".

Savo darbdavystę labiau eksponuoti, o pelno siekio nedeklaruoti linkę šių dienų verslininkai keikia politikus, ypač Seimo narius, bet juos finansuoja. Jiems vergaujantys pelno nešėjai nepasitiki Seimu ir partijomis, tačiau vis tiek balsuoja. Galiausiai blogą valdžią, kuria nepasitikima, sukuria, pastato ir nulipdo "tamsios jėgos" - galbūt "pasaulinis žydų sąmokslas".

Nepasitikintieji Seimu vis dėlto kai ko iš jo tikisi, nes kartais piketuoja ir net skelbiasi badaują prie Nepriklausomybės aikštėje įrengto fontano. Verslininkais jie taip pat, kaip rodo apklausos, lyg ir nepasitiki, bet nebadauja nei po jų firmų, nei po apartamentų langais.

Nepopuliarumas ir nuobodulys

Tada ateina Andrius Kubilius ir sako: būsiu nepopuliarus, ir kuo nepopuliaresnis - tuo geriau, nes visi geri sprendimai turi būti nepopuliarūs. Ir kas tuomet? Kuo daugiau piketų, tuo esą geresni sprendimai, kurie juos išprovokuoja. Kuo žemesni reitingai, tuo A.Kubilius gražesnis sau veidrodyje. Jei nesprogs dangus ar šiaip ko nors netikėto nenutiks, A.Kubilius ims ir taps tuo pirmuoju premjeru, kuris nuo pradžios iki pabaigos išsėdės visą kadenciją ir galutinai įrodys, kad Vox populi nepalankumas yra sektinas dalykas.

O ką tuo metu veikia Seimo opozicija? Ogi laukia savo eilės ir teisės atsisukti užpakaliu į populiarumą bei piketuotojus. Laukia akivaizdžiai nuobodžiaudama ir žiovaudama. Kodėl, nepopuliarumui tapus teisingumo ir efektyvumo sinonimu, jai turi rūpėti, kad Seimo reitingai voliojasi dugne? Liko metai iki rinkimų, tad reikia susirinkti pinigų iš verslininkų, kad būtų galima susirinkti balsus tų, kurie "nepasitiki". O visokia ten įstatymų leidyba - paskutinėje vietoje.

Puiki to iliustracija - Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kurias sėkmingai prastūmė prezidentūra. Įstatymo pakeitimo įstatymas buvo visai neilgas, o Seimo opozicijos lyderis, didžiausios opozicinės partijos vadovas prisipažįsta, jog neperskaitė iki galo, todėl ir nepastebėjo, kad dabartinis Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas, nesvarbu, ar jis geras, ar blogas, apeidamas visus reikalingus formalumus pagal naujos redakcijos įstatymą gauna dar vieną kadenciją.

Kiti teigia pastebėję, bet kikena į kumštį: tegul atsakomybę prisiima populiari prezidentė. Jis reitingai labai dideli, tad ir prieštarauti baugu. Keliolikos milijardų litų "vaikščiojimą" kuruojančios tarnybos kontrolė, pasirodo, yra tvarkoma šaudant varnas arba vengiant atsakomybės. Tokiomis aplinkybėmis klausimas apie "pasitikėjimą parlamentu" skamba dar keisčiau. Daug prasmingesnis klausimas - ar Lietuvoje apskritai egzistuoja parlamentarizmas?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"