TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Partijos rinkėjams pasako ne viską

2016 08 05 6:00

Lietuvos politinė sistema daugelio mokslininkų dažniausiai apibrėžiama kaip „pusiau prezidentinė“, o tai sukuria specifinę Seimo, Vyriausybės ir prezidento institucijos sąveiką. Į visas subtilybes nesigilinsime, tačiau svarbu užfiksuoti vieną momentą – Vyriausybė formuojama Seimo rinkimų pagrindu ir yra priklausoma nuo parlamento pasitikėjimo. Prezidentas turi daugiau galių tik sudarant Vyriausybę, tačiau dalyvauti jos darbe jo galimybės ribotos.

Tačiau atskiro dėmesio vertas Vyriausybės bei Seimo santykis. Parlamentą renkame tiesiogiai, balsuojame už partijas daugiamandatėje apygardoje ir asmenis vienmandatėse apygardose. Todėl rinkėjų dalyvavimas formuojant Seimą yra akivaizdus. Tačiau pastaruoju metu kyla vis daugiau klausimų ne tik dėl to, kokios partijos sudarys Vyriausybę, bet ir ką jos galėtų deleguoti į premjero ar ministrų kėdes. Juk rinkėjai savo balsą ne visada susieja su numatomu partijos vaidmeniu formuojant naują Vyriausybę ir neįvertina, ar partija turi ką pasiūlyti. O partijos tyli. Todėl populistinės, dažnai vieno asmens partijos, neturinčios pakankamai stiprių politikų, tačiau surinkusios nemažai rinkėjų balsų, vėliau sudaro ir efektyviai dirbti nepajėgią Vyriausybę.

O Vyriausybės svarba tarp Lietuvos institucijų neturėtume abejoti. Ji gali dominuoti net ir Seimo atžvilgiu. Ypač tai tikėtina, kai valdančiąją koaliciją sudarančių partijų lyderiai dirba ir Vyriausybėje. Tokį dominavimą įrodo ir teisės aktų leidybos statistika. Šios kadencijos Seime Vyriausybės inicijuotų įstatymų priimta 1214, o Seimo narių iniciatyva – tik 623 įstatymai.

Palyginę Seimo narių ir Vyriausybės aktyvumą inicijuojant teisės aktų projektus, galime matyti aiškią tendenciją, kad nors Seimo nariai pagal bendrą projektų registravimą gerokai lenkia Vyriausybę (atitinkamai 3008 ir 1408 registruoti projektai), tačiau daugiau atmetama būtent parlamentarų parengtų projektų. Nemaža jų dalis ir atsiimama (matyt, kai pats Seimo narys geriau įsigilina į tai, ką pateikė), taip pat daugelis projektų ilgai nebaigiami svarstyti. Žinoma, projektus svarstant komitetuose ir posėdžiuose, parlamentarai turi galių paveikti visą priėmimo procesą, tačiau bendros tendencijos gana aiškios.

Beje, jau turime antrą Seimo kadenciją, kai itin dažnai naudojamasi ir įstatymų priėmimu ypatingos skubos tvarka. Tačiau tai reiškia, kad sutrumpinamas svarstymo Seime laikas ir iš esmės nebūna diskusijų. Turint omenyje šį faktą ir tai, kad Vyriausybė yra itin aktyvi įstatymų iniciatorė, Seimo svoris dar labiau mažėja.

Dabartinės Vyriausybės ministrai sulaukia itin daug kritikos, kuri toli gražu nėra nepagrįsta. Todėl klausimas apie partijų pasirengimą siūlyti tinkamas kandidatūras darbti Vyriausybėje yra aktualus ir neturėtų būti pamirštamas. Remiantis „Vilmorus“ liepos mėnesį daryta apklausa, 9 ministrai iš 14 labiau vertinami neigiamai nei teigiamai. Štai ministrę Audronę Pitrėnienę neigiamai vertina 39,8 poc., o teigiamai tik 11,7 proc. respondentų. Neką geresni ir daugelio kitų ministrų reitingai. Pagrindą kritikai, deja, dažniausiai padeda patys politikai.

Kadangi partijos kol kas galvoja tik apie tai, kaip visomis įmanomomis ir dažniausiai populistinėmis priemonėmis gauti kuo daugiau rinkėjų balsų, pažvelkime bent į pirmuosius partijų rinkimų sąrašų dešimtukus, kuriuose lyg ir turėtų būti patys stipriausi kandidatai. Teoriškai pirmasis sąraše asmuo turėtų būti ir potencialus premjeras. Taigi pasiūlymas yra toks: Algirdas Butkevičius, Saulius Skvernelis, Gabrielius Landsbergis, Kęstutis Daukšys, Eugenijus Gentvilas, Remigijus Žemaitaitis. O dar stebimasi, kad didelius reitingus išlaiko A. Butkevičius... Šalia dabartinių ministrų ir esant tokiai kitų partijų konkurencijai tai pasiekti ne taip jau sunku.

Tiesa, jam ant kulnų mina S. Skvernelis. Tačiau veikiausiai nimbas netruks nukristi, jei tik teks imtis darbų. Pažvelgus į dešimtukus, tenka pripažinti, kad Liberalų sąjūdis, deja, tapo sportininkų prieglauda. Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“, matyt, tikisi, kad stebuklingai suveiks lyderių, kurie, beje, net nedalyvauja rinkimuose (sic!), faktorius, nes sąrašai rodo politikos profesionalų ir lyderių badą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasiūlyta „mišrainė“ su nepartiniais kandidatais irgi kelia daug abejonių. Socialdemokratų ir konservatorių sąrašuose yra daugiau darbo Vyriausybėje patirtį turinčių asmenų, tačiau kyla klausimas, kiek juos ir kitus sąraše esančius asmenis ministrais norėtų matyti rinkėjai.

Todėl rinkėjų įvertinimas, ar jų pasirinkta partija turi žmonių, kuriems būtų galima patikėti ne tik Seimo nario, bet ir premjero ar ministro postus, yra labai svarbus. Principą „gaukime kuo daugiau mandatų ir formuokime valdančiąją koaliciją, o su ministrais jau kaip nors“ atsakingu balsavimu gali panaikinti patys rinkėjai. O partijos apie premjero ir ministrų kandidatūras rinkėjams turėtų kalbėti dar iki rinkimų. Tačiau tai mažai tikėtina, nes didžioji jų dalis padarytų sau meškos paslaugą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"