TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Partinei sistemai reikia LiCS ir TT jungtuvių

2013 01 23 4:16

Po pralaimėtų Seimo rinkimų Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderiai ieško būdų, kaip išgyventi politiškai.

Kadangi Liberalų sąjūdis (LS) skeptiškai vertina jungimosi galimybes, LiCS pirmininko pavaduotoja Dalia Štraupaitė pareiškė, kad vienas rimčiausiai svarstomų variantų - įsilieti į partiją "Tvarka ir teisingumas" (TT). Nors LiCS pirmininkas Algis Čaplikas abejoja, ar dirbtinis partijų mažėjimas Lietuvoje yra teigiamas dalykas, reikia pripažinti: liberalcentristų susivienijimas su TT tikrai būtų naudingas Lietuvos partinei sistemai.

Pastaraisiais metais LiCS su liberalizmu ir politine dešine turėjo vis mažiau bendra. Lietuvos politinių partijų nuostatas tyrusi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Ainė Ramonaitė dar 2008 metais atkreipė dėmesį, kad liberalcentristų pažiūras geriau atspindi žodis "centro" nei "liberalų": partija, nors ir deklaruoja liberalias pažiūras ekonomikos srityje, moraliniais klausimais buvo ir yra santykinai konservatyvi.

Vertinant bendradarbiavimą su kitomis partijomis, liberalcentristai labiau ištikimi ne principams, o buvimui arčiau valdžios. Jų atstovų buvo ir socialdemokratų dominuojamame Gedimino Kirkilo ministrų kabinete (2006-2008 m.), ir Andriaus Kubiliaus Permainų koalicijoje (2008-2012 m.). Kai 2011-aisiais prie LiCS prisidėjo Arūno Valinsko politinio šou projekto (Tautos prisikėlimo partijos) likučiai, net naiviausiems rinkėjams tapo aišku, kad A.Čapliko partija idėjiškai grynintis, skirtingai nei LS, nežada. 2012-ųjų Seimo rinkimuose LiCS bandė atsiriboti tiek nuo kairės, tiek nuo dešinės ir akcentavo "trečiąjį kelią".

Noras jungtis su TT reiškia, kad LiCS visiškai atsisako liberalumo ir galutinai paneigia tuos savo vertybinės orientacijos pėdsakus, kuriuos dar buvo galima įžvelgti. Bandymai pateisinti šį veiksmą tuo, jog būtent Rolandas Paksas anksčiau išsivedė dalį liberalų, neįtikina, nes dabartinė TT labai nutolusi nuo liberalizmo. Nors R.Pakso partija neturi nuoseklaus idėjinio įvaizdžio, vertybiniu požiūriu ji dreifuoja netolerantiškos, ksenofobiškos ir radikalios dešinės link - tai labai gerai iliustruoja faktas, kad Seimo frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnu buvo išrinktas homofobiška leksika pagarsėjęs Petras Gražulis. Ekonominiais klausimais, kaip matyti iš programos ir kandidatų nuostatų, "tvarkiečiams" būdingesnis kairysis populizmas.

Galbūt LiCS, flirtuodama su viena iš valdančiosios koalicijos partijų, pataikauja savo potencialiam rinkėjui? Net paviršutiniška elektorato analizė rodo, kad tai būtų nepagrįstas žingsnis. Sprendžiant iš Lietuvos gyventojų apklausos po rinkimų (užsakovas - VU TSPMI, atliko "Berent"), nėra jokių koreliacijų tarp LiCS ir dabartinės Vyriausybės partijų vertinimų. Priešingai, tie žmonės, kurie geriau vertina A.Čapliko partiją, palankiau žiūri ir į kitas dešinės politines jėgas (LS, Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Tai reiškia, kad iki šiol LiCS rinkėjų buvo suvokiama ne kaip centro ar juo labiau populistinės kairės, o būtent kaip dešinioji partija.

Per visą savo gyvavimo laiką taip ir nesupratusi, kad partijų konkurencijoje tikro centro neegzistuoja (išskyrus itin ideologiškai poliarizuotas partines sistemas, tačiau Lietuva nėra tokia), į TT besidairanti LiCS dešiniesiems rinkėjams atrodys kaip išdavikė. 2008-2012 metais valdančiosios koalicijos ir opozicijos ribos buvo aiškios kaip niekada: tai iš dalies paaiškina, kodėl visą kadenciją Vyriausybėje praleidusi, tačiau centristinį įvaizdį per rinkimų kampaniją atkakliai brukusi LiCS Seimo rinkimuose surinko vos 2,06 proc. balsų.

Remiantis šiomis prielaidomis, jungimosi atveju TT elektoratas nesiplės, o R.Pakso partijai blogiausiu scenarijumi gali dar ir sumažėti - "tvarkiečių" rinkėjams toks papildymas politiškai bus nepriimtinas. LiCS jų akyse yra A.Kubiliaus Vyriausybės priedas, neatitinkantis populizmo ir santykinai didesnio negu kitų partijų ksenofobiškumo reikalavimų. Apskritai TT šios jungtuvės būtų naudingos tik dėl galimybės šiek tiek sustiprinti pozicijas savivaldybėse.

Kita vertus, liberalcentristai, prisidėję prie TT, padarytų paslaugą liberaliam Lietuvos partinės sistemos sparnui. Tada liktų tik dvi partijos, kurios taikosi į santykinai jaunesnį, daugiau uždirbantį, išsilavinusį ir liberalesnių pažiūrų rinkėją. LiCS politikai, kuriems liberalizmas reiškia šiek tiek daugiau negu skambus žodis, pereitų į LS arba, mažiau tikėtina, į Artūro Zuoko judėjimą TAIP. LS toks scenarijus būtų tikra dovanėlė: retai atsitinka taip, kad buvęs konkurentas ne tik savanoriškai pasišalina, bet dar ir atiduoda dalį savo turto.

Kita vertus, TT ir LiCS jungtuvės būtų pageidaujamos ir dėl idėjinio Lietuvos partinės sistemos struktūravimo. Dešinėje tvirtai dominuotų dvi stiprios partijos (LS ir TS-LKD), turinčios apibrėžtą ideologinį identitetą, o rinkėjams alternatyvos taptų dar aiškesnės. Tam tikru požiūriu (nekalbu apie aiškų asmeninį partijos lyderių interesą tęsti politinę karjerą), šio susijungimo reikėtų ir pačiai LiCS. Ji, ilgą laiką ne itin sėkmingai flirtavusi su liberalizmo idėjomis, pagaliau atsidurtų tinkamoje vietoje - populistinėse partinės sistemos paraštėse.

Taip pat skaitykite: Liberalcentristai veržiasi į R.Pakso glėbį

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"