TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Paryžius susiprato vėliau nei Anykščiai

2014 10 15 6:00

Vasarą lankydamasi Druskininkuose labai nustebau, kad sekmadienį kurorto centre, kur virte virė gyvenimas ir visose Druskonio ežero pakrantėse mirgėjo poilsiautojų, čia pat esantis miesto muziejus, įkurtas XX amžiaus pradžios architektūros paminklo statusą turinčioje buvusioje viloje "Linksma", buvo užrakintas. 

Keista, kad sekmadieniais (net vasarą) tokio gyvo kurorto muziejus nedirba. Miesto svečiams belieka mėgautis sanatorijų procedūromis, komerciniais pramogų pasiūlymais ir alumi. Druskininkų muziejininkai praleidžia puikią progą pasidalyti savo atradimais su pagausėjusiais miesto svečiais. Nebent jiems tai visai nerūpi, o svarbu tik atidirbti priklausančias darbo valandas.

Pasidairiau, kaip sekmadienį išnaudoja kiti Lietuvos muziejai. Didžiausia šalyje istorinio kultūros paveldo saugykla Lietuvos nacionalinis muziejus su daugeliu savo padalinių dirba antradieniais-sekmadieniais. Gedimino pilies bokštas nepoilsiauja net pirmadienį. Sakysite, čia sostinė, čia daug lankytojų. Tai tiesa, tačiau Kudirkos Naumiestyje žmonių tikrai ne daugiau nei Druskininkuose, o tenykštis Vinco Kudirkos muziejus vasaros mėnesiais bei rugsėjį lankytojus priima ir sekmadieniais. Ir atokiame Ožkabalių kaime sekmadienį galima užsukti į Jono Basanavičiaus gimtinę. Net mažo Merkinės miestelio kraštotyros muziejus vasaros sekmadieniais atviras. Mat į centrinėje aikštėje esantį muziejų patogu užsukti ir visiems atvykėliams, kurių Dzūkijos gamta savaitgaliais privilioja daugiausia, ir vietiniams, grįžtantiems iš bažnyčios.

Kai rudenį visa Kuršių nerija ištuštėja, Juodkrantės miniatiūrų muziejus sekmadieniais neužtrenkia durų - jam svarbus ir pavienis atvykėlis, kuriam įdomi kultūra.

Visi didesni sostinės muziejai, prisitaikydami prie lankytojų srauto, dirba sekmadieniais, poilsiauja pirmadieniais. Tačiau labiausiai nustebino jau seniai "persiorientavę" Anykščiai - visi šio krašto muziejai ištisus metus dirba be poilsio dienų, pirmadieniais-sekmadieniais.

Visomis savaitės dienomis rasite atvirą Arklio muziejų, Anykščių parodų salę, Jono Biliūno sodybą Niūronyse, Antano Vienuolio memorialinį namą-muziejų, Antano Baranausko klėtelę. Siauruko muziejus gegužę-spalį dirba kasdien, o šaltuoju metu, kadangi įsikūręs nešildomose patalpose, atvers duris taip pat bet kada, tik svarbu iš anksto susitarti.

Paryžiaus muziejininkai tokie supratingi tapo tik neseniai. Trys lankomiausi miesto muziejai - Luvras, Versalis, Orsė - paskelbė, kad dirbs visas septynias dienas per savaitę. Žinant, kad prancūzai visoje Europos Sąjungoje yra bene mažiausiai valandų per savaitę dirbanti tauta, šis muziejų persitvarkymas yra gražus ir akivaizdus įrodymas, kad meno šventovėms svarbu kuo labiau priartėti prie žmonių. Kitaip sakant, jei Mahometas neateis prie kalno, tai kalnas ateis prie Mahometo.

Šis posakis dar labiau tinka žinant, kaip Paryžiaus muziejai artinasi prie jaunimo - beveik visi jie yra nemokami lankytojams iki 18 metų. Ir jaunimo ten, kaip teko regėti, būriai šurmuliuoja. Vieni prigulę ant grindų kopijuoja, kiti tiesiog prisėdę milžiniškose erdvėse šnekučiuojasi. Ir kodėl neužsukti į Luvrą, jei jis nemokamas? Kai tokios sąlygos, galima vaikščioti nors ir kas savaitę. Kai kas pamažu "gurkšnoja" meną, kai kas - kavą muziejaus kavinėse. Tačiau nepaneigsi, kad meno aura vis tiek veikia. Net ir kavinėje.

Apgalvotas prancūzų sprendimas ugdyti kultūra, menu, istorija besidominčią kartą. Tikėtina, kad tokiam žmogui tai nebus svetima ir vėliau - suaugęs jis čia grįš jau nusipirkęs bilietą.

Peržvelgiau mūsų muziejų kainas. Neradau nė vieno, kur būtų nemokamas įėjimas moksleiviams. Kai prieš keletą metų vienas Seimo narys Lietuvos muziejams priminė 1998 metų kultūros ministro įsakymą "Dėl bilietų kainų, ekskursinio aptarnavimo bei lankymo lengvatų nustatymo valstybiniuose muziejuose ir Šiuolaikinio meno centre", pagal kurį priklausytų vieną dieną per savaitę, trečiadieniais, leisti lankytojus nemokamai, muziejininkai stojo piestu - esą tai tik rekomendacinio pobūdžio siūlymas. Tačiau norėdami būti kultūros nešėjais jie ir be rekomendacijų iš aukščiau galėtų būti supratingesni. Negi jiems nerūpi, kad jų saugomos vertybės pasiektų kuo daugiau žmonių? Juolab kad jų saugomi eksponatai - visos mūsų tautos turtas.

Lietuvos muziejininkai tuomet teisinosi, kad moksleiviams bei studentams jie taiko nuolaidas, kad bilietai ir taip nebrangūs. Tai irgi tiesa. Ypač jei manoma, kad kiekvieną muziejų pakanka aplankyti tik kartą per visą gyvenimą. Tačiau norint, kad tas pats moksleivis ateitų dažniau - gilintis, domėtis ar šiaip pasižvalgyti, reikėtų pasekti prancūzų pavyzdžiu.

Juk ir mokslininkai nustatė, kad besilaukiančios moterys, dažnai žvelgiančios į meno šedevrus, gimdo gražesnius kūdikius. Tad kodėl gailime to grožio augančiai kartai?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"