TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pasaulį seną išardysim

"Pasaulį seną išardysim... Naujai pasaulį atstatysim..." (Iš komunistinio "Internacionalo")

Prieš keletą metų vienas žymiausių politinių veikėjų tarstelėjo, kad teismai yra paskutinis sovietinis bastionas, kurį, žinoma, reikia sugriauti. Bastionas nebuvo sugriautas, nes jame jau plušėjo tarybinių mokslų neragavusi jaunų žmonių karta, taigi jį pavadinti sovietiniu lyg ir nebuvo rimto pagrindo. Bet pasirodė, kad toks griautinas bastionas - anaiptol ne paskutinis. Štai dabar madinga siūlyti nugriauti tai, kas buvo pastatyta okupaciniais metais, sakykime, "Lietuvos" kino teatrą. Pastatas iš tiesų nėra joks architektūros šedevras, bet jo vietoje numatyta pastatyti kitą, irgi vargu ar šedevrą - daugiaaukštį gyvenamąjį namą. Tokį, apie kurių išskirtinai blogą kokybę, net neužsimenant apie estetinį vaizdą, rašė jau ne vienas spaudos leidinys.

Nenuostabu, kad urbanistikos specialistai atsiraitę rankoves pradėjo priešintis lengvo ir didelio pelno ieškotojų užmačioms. Kaip ši kova baigsis, dar pamatysime, bet man natūraliai kilo klausimas, kodėl žymių kritikų dėmesio centre atsidūrė kino teatras, o ne kiti sovietiniai pastatai, sakykime, Dramos ar Operos teatras, arba kavinė "Neringa".

Jei jau užsimojome griauti "bastionus", tai kodėl tik šį vieną? O gal jie visi jau surašyti ir kiekvienas laukia tik dienos X, kada kokiam nors verslo magnatui kils nenumaldomas noras pastatyti naują, nerūpestingam gyvenimui nelabai tinkamą būstą. Jei jau taip norime naikinti sovietinį reliktą, tai prisiminkime ir TV bokštus, civilinės paskirties pastatus su visa įranga ir kitus, po kuriais plytinti žemė turi aukso kainą. Bet tada atsidursime ties absurdo riba, nes griauti derėtų tik tada, kai naujasis statinys funkcionalumu ir architektūriniu sprendimu esti kur kas pranašesnis už senąjį.

Savo pozicijai sutvirtinti kritikai prie pastatų "prikabina" ir sovietinius veikėjus. Bet jie jau giliai žemėje ir ten atsidūrė išvengę teismo nuosprendžio. Kas dar abejoja, kad 1940 metais veikėjai atvežė Stalino saulę, kuri sudegino ne vieną šimtą tūkstančių Lietuvos piliečių? Dalis tų veikėjų buvo kultūrininkai, ir tegul jų nusikaltimus ar nuopelnus vertina ir kultūros specialistai, dar nepraradę literatams būdingos etikos normų. Bet kita dalis tuometinių veikėjų savo parašais pasiuntė myriop ar Sibiro kančioms pasmerkė ne kokius nors žmogžudžius, o kitaip manančius, nei reikėjo, žmones, ir jie yra nusikaltėliai - nesvarbu, kad padarė ir gerų darbų. Nes joks geras darbas negali išpirkti net ir vieno žmogaus kančių ar mirties.

Todėl senų nomenklatūrininkų aiškinimai, kad tas ar kitas Stalino laikų vadovaujantis politinis veikėjas padarė ir ką nors gero, todėl vertas malonės ir pagarbos, yra tiesiog idiotiški. Jie buvo žmogžudžiai ir tokie bus per omnia saecula saeculorum. Amen.

Bet pastatai nepriskirtini žmonių kategorijai, todėl šių dviejų kategorijų gretinimas yra loginė nesąmonė. Bet tokios argumentacijos griebiasi tas kritikas, kurio mąstymas nesuderinamas su elementaria logika ir kuriam svarbu įrodyti savo teisybę - nors ir nežmoniškai, bet kitoniškai. Toks užsispyrimas, kai nematoma ne tik argumentų, bet ir paties svarstymo objekto, būdingas politikams, kurie gavę nepatogų klausimą pakeičia jo esmę ir atsako taip, tarsi paties klausimo būtų visai negirdėję.

Toks užsispyrimas buvo aprašytas smetoniniame elementoriuje, kai vyras su žmona grįžus jų dingusiam ir plaukų netekusiam šuniukui susiginčijo. Vyras teigė, kad šuo nuskustas, žmona - kad nukirptas. Įsiaudrinęs vyras panardino žmoną į tvenkinį šaukdamas: "Nuskustas!" O ši, nebegalėdama ištarti žodžio, iškišo ranką ir dviem pirštais pademonstravo žirkles.

Bet komentatoriai neturėtų elgtis kaip ta šauni moteris. Jie turėtų vertinti visus argumentus - ir "už", ir "prieš", matyti ne tik juodą spalvą ir sąmokslus. Jau nebe viduramžiai, ir rašymas "Ad maiorem Dei gloriam", kai nėra inkvizicijos ar KGB, jau neįtikina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"