TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pasaulį seną išardysim

2014 06 17 10:25

Kiekvieną penktadienį Aplinkos ministerija platina pranešimus apie daugiabučių modernizavimo eigą - skaičiai išties įspūdingi. Vos prieš metus pradėjus stumti masinės daugiabučių renovacijos projektą, šių metų birželio 13 dieną pranešta, kad rangos darbų sutarčių skaičius perkopė 500, o realūs darbai jau vykdomi 149 daugiabučiuose.

Anais gražiais komunizmo statybos laikais tokia proga būtinai būtų organizuojamas mitingas su vėliavomis, transparantais ir partiją bei vyriausybę šlovinančiomis kalbomis. Be abejo, verta atiduoti duoklę ir šiam naujosios Vyriausybės entuziazmui, juolab kad ir didžiausi daugiabučių renovacijos kritikai pripažįsta: kada nors nuo žodžių reikėjo pereiti prie darbų. Bėda ta, kad priimantieji sprendimus yra linkę išgirsti tik panegiriką, o kritikos žodį daugiausia skleidžia išmanantys reikalą mokslininkai ir praktikai: šiluminės energetikos specialistai, statybininkai, konsultantai, architektai, galų gale patys modernizuojamų namų butų savininkai.

Yra tikrai objektyvių bėdų, pavyzdžiui, kvalifikuotų statybininkų stoka. Tačiau renovacijos organizatorių ir kritikų nuomonės išsiskiria jau dėl pamatinių dalykų. Masinės renovacijos strategai reikalauja, kad modernizuotas namas per šildymo sezoną sunaudotų bent 40 proc. šilumos mažiau, ir tam numato pagrindinius darbus: pakeisti arba bent apšiltinti stogą, pakeisti duris ir langus, apšiltinti fasadą.

Šios priemonės iš tiesų beveik užkerta kelią brangiai šilumai išeiti iš namų ir keletą mėnesių gali net perpus ar dar labiau sutaupyti gyventojų pinigų, bet vėliau vis tiek teks plačiau atverti piniginę, nes sutaupyto mokesčio už šildymą skirtumą teks sumokėti arba vizitams pas gydytoją ir vaistams, arba kasdien plačiai atverti langus ir išleisti visą sutaupytą šilumą bei kuo greičiau grįžti prie norimos temperatūros. Juk, kaip žinoma, drėgnose nevėdinamose šiltose patalpose itin sparčiai dauginasi ligų sukėlėjai ir plinta sienų grybelis, kuris skverbiasi gilyn, kol žaliai nudažo išorinę sieną. Šiuo atveju liks vienintelė priemonė - taranas.

Todėl šilumos inžineriją ir ekonomiją išmanantys žmonės siūlytų renovacijos darbus tarsi aukštyn kojomis apversti: pirmiausia pertvarkyti namo šildymo sistemą, kad vienodai būtų šildomi ir viršutiniai, ir apatiniai butai, įrengti individualius apskaitos prietaisus ir, žinoma, pasirūpinti efektyvia ventiliacija. Yra daug įvairių nebrangių priemonių tam pasiekti. Visa kita - sienų, langų, stogo apšiltinimas, saulės kolektorių vandeniui šildyti ar geoterminio šildymo įrengimas, specialistų nuomone, tėra papildomos priemonės, kurias pats gali rinktis kiekvienas namas. Juk nebūtina šiltinti fasado ar stogo vien tam, kad praeiviui gražiau šviestų.

Tai tik keli esminiai techniniai renovacijos dalykai, net nepaisant peripetijų dėl medžiagų, darbo kokybės. Tikros politinės diskusijos verta sritis - ar tikrai pasirinktas tinkamas būdas organizuoti procesą vietose. „Šio Vyriausybės parengto modelio esmė yra ta, kad būsto savininkams patiems nereikia prisiimti jokių organizacinių ir kreditinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų“, - tvirtinama Vyriausybės pranešime. Dėl to kyla pagrįstų abejonių. Kaip žinoma, valstybė turėtų būti suinteresuota, kad šildymo paslauga vartotojams būtų kuo pigesnė, bet kažin ar tai yra didelis savivaldybių rūpestis. Joms yra pavesta skatinti renovaciją. Tų pačių savivaldybių biudžetus daugiausia pildo šilumos tiekimo bendrovės, kurias kone visas planuojama atiduoti savivaldybėms. Paradoksas: savivaldybės bus suinteresuotos mažinti šilumos vartojimą savo įmonių sąskaita. Galbūt svarstytinas variantas - kad procesą organizuotų Vyriausybės įpareigoti nepriklausomi asmenys. Galbūt.

Redakcija gauna renovacijos procese dalyvaujančių asmenų skundų, neva jie nesupažindinami su modernizavimo projektų sąmatomis ir iki paskutinės minutės nesužino apie būsimus finansinius įsipareigojimus, nes skolinanti institucija bendrauja tik tiesiogiai su namo administratoriumi. Sakoma, čia „plaukioja“ dideli pinigai. Jų įkaitais tampa modernizuojamų namų bendraturčiai. Tai, kad gyventojams patiems nereikės prisiimti įsipareigojimų, nes už juos tai nuspręs kiti, kažin ar yra tinkama priežastis girti įsibėgėjusį procesą, kuris jau tapo politinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"