Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Pasaulio laukia neramus laikotarpis

 
2016 12 29 6:00

Apžvelgiant besibaigiančius 2016 metus, būtina pažymėti, kad jie tarptautinėje politikoje buvo tarsi įžanga į galbūt labai neramų laikotarpį. Tai reikia žinoti, tam rengtis ir džiaugtis kiekviena diena, nes ateitis – labai neaiški.

Pagrindiniai įvykiai, kurių tarptautinėje politikoje šiemet buvo gausu, rutuliojosi ne greta Lietuvos. Todėl į Nerį iš kanalizacijos vamzdžio išsiveržę teršalai Vilniuje švenčių dienomis ne vienam gali atrodyti didesnė problema nei tai, kas kaupiasi pasaulyje. Baisi buvo ir lėktuvo katastrofa Juodojoje jūroje, nusinešusi daugiau nei 90 gyvybių.

Lėktuvas skrido į Siriją, kurią iš pradžių išjudino šią šalį valdančios Assadų šeimos kelis dešimtmečius vykdytas susidorojimas su kitaminčiais, paskui – negrabios Vakarų pastangos Sirijoje sukurti demokratiją, o neseniai – ir Rusijos aviacijos antskrydžiai. Visa tai sukūrė galingą užtaisą, 2017 metais labiau nei anksčiau galintį supurtyti Europą.

Juk nepakanka sunaikinti „Islamo valstybę“ kaip teritorinį vienetą. Reikia rasti priešnuodžių prieš radikalaus islamizmo propagandą, užkrėtusią ir Europos žmones.

Be „Islamo valstybės“, yra ir agresyvi šių dienų Rusija bei savo įtaką didinanti Kinija. Kol radikalūs islamo judėjimai veikė tik Artimuosiuose Rytuose, Rusija akcentavo savo įtakos didinimą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių erdvėje, o Kinija daugiausia pastangų dėjo sukurti sau palankią aplinką Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, tai buvo labiau vien regioniniai iššūkiai.

Tačiau islamistai jau nusitaikė ir į Europą, joje vienas po kito vykdomi teroro aktai. Rusija, neatsisakiusi savo planų įtvirtinti teritorinę ekspansiją Ukrainos atžvilgiu, pradeda daryti įtaką politiniams procesams JAV ir Vakarų Europos šalyse. Kinija, naudodamasi savo ekonomikos galia, tapo pasauline jėga, kurios ranka siekia net Afriką ir Pietų Ameriką.

Visos trys šalys (tiesa, „Islamo valstybę“ reikėtų laikyti kvazivalstybe) siekia pakeisti susiklosčiusią pasaulio jėgų tvarką, todėl jos yra revizionistinės. Ir visos jos remiasi argumentais, kad kitos šalys jų atžvilgiu neva vykdė istorinę neteisybę.

Kaskart, kai atsiranda įtakingų revizionistinių valstybių, gali kilti globalus konfliktas. 1930–1940 metais būta trijų revizionistinių šalių: fašistinė Italija, hitlerinė Vokietija ir militaristinė Japonija. Revizionizmo apraiškos buvo būdingos ir Maskvos elgesiui.

Globalių ir regioninių revizionistinių siekių mišinio pakanka, kad būtų sukeltas didelis konfliktas. Tačiau jo gali ir nebūti, jei kitos jėgos turi galios sustabdyti tokią įvykių eigą. Tokios jėgos iki šiol buvo JAV ir Vakarų Europos šalys. Jų įsikišimas į islamo valstybių reikalus dažnai kėlė chaosą, bet Baltijos regione užtikrino taiką, saugumą ir stabilumą.

2016-ieji parodė, kad Vakarai nežino, ką daryti Sirijoje, kaip stabdyti Rusijos militaristinę politiką ir Kinijos galią. Rusija turi daug atominio ginklo atsargų ir tuo vis dažniau grasina. Jos tandemas su Kinijos galia yra pajėgus „išversti“ pasaulį.

Naujoji JAV administracija, regis, lyg ir apsisprendė, kaip pagrindinį savo taikinį pasirinkti Kiniją. O tai galėtų reikšti nuolaidas Vladimiro Putino valdomai Rusijai, taip pat silpnėtų siekis įveikti ir trečiąją grėsmę – radikalųjį islamizmą.

Kirtis jam atitiktų ir Lietuvos interesus, jei žinotume, kad nebus daroma nuolaidų Kremliui dėl jo politikos mūsų regione. Juk nuolaidos galėtų atrišti Rusijai rankas ne tik vykdant destrukciją Ukrainoje, bet ir jos veiksmams Baltijos šalyse, pakertant NATO.

Šios Rusijos pastangos būtų visiškai bevaisės, jeigu Europos kryptis ir toliau būtų svarbi Vašingtonui ir jeigu JAV politikoje Rusijos atžvilgiu neatsirastų naujo, netikėto aspekto – daryti jai nuolaidas mainais už pelningus sandorius energetikos srityje. Tokios politikos JAV administracija iki šiol nevykdė. Norėtųsi tikėtis, kad nevykdys ir dabar.

Pataikavimo politika agresyvius siekius demonstruojančiai valstybei tapo tragiška pamoka įtakingiausioms Vakarų Europos šalims po 1938 metų. Tada JAV nedalyvavo Europos politikoje. Neduok Dieve, jei ir dabar nuo jos nusišalins. Dėl šių priežasčių dauguma didžiulę įtampą tarptautiniuose santykiuose patyrusių Europos šalių pasirinko kelią autoritarizmo link. Tokių ženklų, deja, randasi ir dabar.

Kitąmet vyks prezidento rinkimai Prancūzijoje. Vokietija turės naują parlamentą. Nuo rinkimų Prancūzijoje baigties priklausys, ar ši šalis liks Europos Sąjungoje (ES), o gal net ir tai, ar išliks pati ES. Rinkimai Vokietijoje parodys, ar kylant neaiškumams dėl JAV politikos Vokietija užtikrins politinį stabilumą Europoje.

Tokia politika būtų galima, jeigu kanclere liktų Angela Merkel. Po pabėgėlių krizės jos pozicijos vėl sutvirtėjo. Tačiau dabar Vokietijoje įvykdyti teroro aktai. Galima spėti, kad artėjant rinkimams jų bus ne vienas, taip pat gali atsiristi nauja pabėgėlių banga.

Vakarų pozicijų silpnėjimas, kitoms galioms bandant jas pakirsti įvairiomis priemonėmis, ir lemia tai, kad 2017 metai veikiausiai bus mums mažiau saugūs nei 2016-ieji. O mūsų šalis, deja, turi daug vidaus problemų, kurių daug metų nėra pajėgi išspręsti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"