TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pasiklydusi Europos Sąjunga

2014 03 05 6:00

Maniau, kad Vladimiras Putinas yra racionalus politikos veikėjas, tad nesiryš siųsti Rusijos ginkluotųjų pajėgų į Krymą. Klydau, nors neigiamos tokio žingsnio pasekmės buvo pernelyg akivaizdžios, kad būtų galima jas ignoruoti.

Atskyrus Krymą nuo Ukrainos, ką jau kalbėti apie rytines valstybės dalis, Ukraina taptų amžinu Rusijos priešu, glaudesnio bendradarbiavimo galimybės, tiek ilgai Maskvos brandintos, būtų galutinai palaidotos.

Tokia agresija yra nepriimtina net artimiausiems Rusijos sąjungininkams, kurie turėtų savęs paklausti, ar Kremlius kada nors nenuspręs pasiimti ir jų teritorijos kąsnio. Astana turėtų itin nerimauti, nes šiauriniame Kazachstane gyvena daug rusų, o siena su Rusijos Federacija buvo nustatyta dirbtinai. Baltarusijos valdžia suskubo pabrėžti palaikanti Ukrainos teritorinį vientisumą. Po naujausių įvykių Vidurio Azijos šalys dar kreiviau žiūrės į Muitų sąjungą ir glaudesnius ryšius su Kremliumi. Jos nedrįs mesti iššūkio Rusijai, bet stengsis kiek galima mažiau įsipareigoti ir kuo labiau atsiriboti.

Maniau, kad V.Putinas supras, jog Vakarai bus priversti griežtai reaguoti. Rusija bus diplomatiškai izoliuota, gal net išmesta iš G8 grupės. Ilgainiui bus taikomos ekonominės priemonės, bus stengiamasi apriboti prekybą, nebus įvestas Rusijai ir jos piliečiams toks svarbus bevizis režimas. Tokios priemonės nebūtų smulkmena. Sočio olimpinės žaidynės parodė, kaip V.Putinui rūpi tarptautinis Rusijos prestižas. Veiksmingesnis žingsnis būtų Europos Sąjungos (ES) sprendimas apsunkinti ir sulėtinti vizų išdavimą paprastiems rusams. Tai būtų rimtas smūgis vis didėjančiam rusų, kurie apsiperka ir atostogauja Vakaruose, skaičiui, tai skatintų juos pagalvoti, kiek jiems kainuoja amžinojo prezidento ambicijos. Bet V.Putinas nepaisė šių galimų pasekmių, nes nujautė, kad ES nesiims ryžtingesnių žingsnių.

Optimistiškiausias scenarijus - savo veiksmais Rusija įgyja kozirį ateities deryboms, iškovoja kuo daugiau autonomijos teisių Krymui Ukrainos sudėtyje ir atitraukia savo kareivius. Tačiau Gruzijos ir Moldovos patirtis rodo, kad beveik neįmanoma išprašyti Rusijos karinių dalinių. Rusija neturi jokių strateginių interesų Moldovoje, bet atkakliai atsisako išvesti savo karius iš Padniestrės. Tai, kad V.Putinas taip rizikavo siųsdamas karius į Krymą, yra ženklas, jog jie veikiausiai ten bus ilgai.

Kol kas Krymo užėmimas nepareikalavo jokių aukų. Rytų ir Pietų Ukrainoje padėtis dar kontroliuojama, nors būta susirėmimų, tvyro įtampa. Nežinia, kas būtų, jeigu Rusija ten siųstų karius savo "tėvynainių" teisėms saugoti ar pradėtų pulti Ukrainos karines bazes Kryme, bet tai tikrai blogai baigtųsi. Paprastai labai skeptiškai vertinu visas kalbas apie "provokacijas", bet dabar ne be pagrindo nuogąstaujama, kad abiejų stovyklų radikalai gali sąmoningai kaitinti aistras siekdami sukelti sumaištį, kuri vestų prie smurto ir pateisintų kontrpuolimus.

Kaip viskas greitai pakito! Dar prieš savaitę buvo džiūgaujama Maidano pergale ir daug dėmesio skiriama Ukrainos ūkio būklei, kaip šalį išgelbėti nuo bankroto. Buvo užmiršta, kad po revoliucijos ar perversmo dažnai būna kontrrevoliucija ir reakcija, jog negalima sau priskirti revoliucijos teisės, nepripažįstant jos kitiems.

Maidano gynėjai buvo drąsūs, ištvermingi, itin sudėtingomis sąlygomis priešinosi Viktoro Janukovyčiaus valdžios smurtui, nepabūgo net tada, kai radosi daug aukų. Bet buvo užmiršta, jog Maidanas vis dėlto nebuvo Ukraina, kad ne visi šalies gyventojai vieningai vertino opozicijos veiksmus ir kad merijų bei kitų valdžios pastatų perėmimas Lvove ir kai kuriuose kituose Vakarų Ukrainos miestuose kitaip galvojantiesiems galėjo atrodyti kaip minios savavaliavimas. Nepastebėjau, kad bent vienas įtakingesnis Vakarų politikos veikėjas būtų kritikavęs šiuos veiksmus arba atkreipęs dėmesį į tai, kiek medžiagos Rusijos propagandai suteikia tokie išpuoliai.

Naujoji valdžia turėjo Maidano palaiminimą, bet stokojo įteisinimo Rytų ir Pietų Ukrainoje. V.Janukovyčiaus pašalinimas veikiausiai pažeidė Ukrainos Konstituciją, nes buvo apsieita be apkaltos ar kitų teisinių procedūrų. Suprantamas noras atsikratyti tokio atgrasaus vadovo, o revoliucijos yra chaotiškos, netvarkingos. Dalyviai nejaučia reikalo kreipti dėmesį į, jų nuomone, teisines smulkmenas.

Neišvengiamai prasiveržia triumfo nuotaikų. Kaip kitaip paaiškinti pragaištingą sprendimą itin skubiai pakeisti rusų kalbos statusą. Klausimų kelia parlamento sprendimas tartis išskirtinai su Maidanu dėl vyriausybės sudėties ir Dmytro Bulatovo skyrimas ministru.

Revoliucijos dalyvių reakcija suprantama, o ES politikų laikysena ir vaizduotės stoka nuvilia. Užuot įspėję maidaniečius apie galimas jų veiksmų pasekmes, paraginę nedelsiant ištiesti ranką rusakalbiams ukrainiečiams ir etniniams rusams, juos nuraminę, siekę įtraukti į politinį procesą ir stengęsi pelnyti jų pritarimą, ES politikai tapo nekritiškais, viskam pritariančiais Maidano rėmėjais. Kritinio mąstymo stoka buvo itin akivaizdi, kai ES faktiškai atsisakė susitarimo tarp V.Janukovyčiaus ir opozicijos, - jį vasario 21 dieną pasirašė ir sudarant pagrindinį vaidmenį atliko trys ES šalių ministrai. Būtų buvę sudėtinga raginti opoziciją gerbti susitarimą, raginti atsisakyti dalies savo pergalės. Bet kartais reikia sakyti tai, ko klausytojas nenori girdėti. Kita vertus, tik Rusija pasiuntė savo karius į Krymą.

V.Putinas žino, kad Vakarai nereaguos karinėmis priemonėmis, tad jaučiasi nepažeidžiamas. Kaip tik todėl svarbu imtis labai griežtų ekonominių ir diplomatinių priemonių, kurios nedviprasmiškai išreikštų Vakarų pasipiktinimą. JAV pasiryžusios reaguoti tvirtai, bet didžiosios ES šalys beveik sutartinai pareiškė, kad reikia pakeisti konfrontaciją į dialogą, nors sankcijos esą gal bus įvestos, jeigu Rusija nepakeis kurso. Po tokio pareiškimo V.Putinas žino - kad ir kokios būtų sankcijos, jos būtų švelnios ir trumpos. Neįspėjusi Maidano dėl galimų jo veiksmų pasekmių, ES nusprendė nereaguoti į V.Putino iššūkį ir pasuko pataikavimo keliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"