TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

"Pasistumdymai" dėl FNTT: aukos ir pamokos

2012 03 26 6:10

Jau šešias savaites tęsiasi dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo įsiplieskusi krizė. Kelis kartus atrodė, kad krizė artėja prie pabaigos, bet vėl įsiliepsnojo įpylus žibalo į ugnį. Prezidentė, liberalcentristai ir konservatoriai yra pagrindiniai šios dramos, turinčios ir farso atspalvių, veikėjai. Nėra nekaltų, nors atsakomybė nelygi.

Svarbiausią vaidmenį vaidina prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji kelis kartus pasakė neketinanti dalyvauti politinių partijų "stumdymuose", duodama suprasti, jog ji vienintelis suaugęs žmogus tarp besivaidijančių vaikų. Bet kaip tik ji ne kartą paaštrino aistras. Prieš dvi savaites prezidentė atmetė premjero Andriaus Kubiliaus prašymą iš pareigų atleisti Raimundą Palaitį. Pašalinus R.Palaitį, būtų pašalinta ir pagrindinė konservatorių ir liberalcentristų nesutarimų priežastis. Nors ir nenoriai, liberalcentristai būtų nuriję šią karčią piliulę ir susitaikę su padėtimi. Prezidentės parama veikiausiai paskatino R.Palaitį neatšaukti konkurso į FNTT vadovo postą.

Ketvirtadienį prezidentė vėl paaštrino šiek tiek aprimusią padėtį, pareikšdama neturinti faktais paremtos neigiamos informacijos apie FNTT vadovą Kęstutį Jucevičių, todėl nėra kliūčių jo paskyrimui. Praėjus vos kelioms valandoms, R.Palaitis padarė, ką prezidentė pasiūlė.

Prezidentės dirbtinis skubėjimas yra sunkiai suvokiamas. Esu linkęs manyti, kad nepasitvirtins daugelis K.Jucevičiui reiškiamų priekaištų. Bet buvo galima laukti kelias savaites, kol visos abejonės būtų išsklaidytos, juolab kad prezidentė, teisindama Vitalijaus Gailiaus atleidimą, teigė, kad "FNTT vadovų reputacija neturi kelti jokių abejonių". Verta prisiminti, kad jos nurodymu vidaus reikalų ministras R.Palaitis atleido abu FNTT vadovus.

Lig šiol politiškai mikli prezidentė pakartotinai suklupo. Neaišku, kodėl jai buvo taip svarbu pašalinti V.Gailių, kuris vis dėlto yra tik aukšto rango biurokratas, ir į jo postą paskirti kitą žmogų, kad V.Gailius negalėtų žūtbūt sugrįžti. Sklido įvairūs gandai, kai kurie gana pikti. Bet manau, kad pagrindinė priežastis - prezidentės užsispyrimas, nenoras nusileisti ir prisipažinti klydus.

Prezidentės pozicija bent laikinai susilpnėjo. Smunka jos populiarumas ir žmonių pasitikėjimas prezidento institucija. Vasario 22-kovo 2 dienomis atlikta "Baltijos tyrimų" apklausa rodė, kad prezidentės populiarumas vos sumažėjo - vasarį ją palankiai vertino 77 proc. respondentų, palyginti su 80 proc. sausį. Kovo 8-21 dienomis "Vilmorus" atlikta gyventojų apklausa teiks prezidentei mažiau paguodos. Kovą ją palankiai vertino 69,7 proc. apklaustųjų, o vasarį - 80,1 procento. Nepalankiai vertinančiųjų padaugėjo nuo 9,1 proc. vasarį iki 15,3 proc. kovą. Ženkliai sumažėjo prezidento institucija pasitikinčių respondentų. Balandžio rezultatai veikiausiai bus dar mažiau palankūs.

"Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys mano, jog prezidentės populiarumas krito, nes ji pritarė FNTT vadovų pašalinimui, nors žiniasklaida šiuos pareigūnus pateikė geroje šviesoje. Aiškią išimtį sudarė Lietuvos televizija (LRT), kurios laidos vienašališkai palaikė prezidentę ir R.Palaitį. Jei prezidentės patarėjai vylėsi, kad LRT bus koziris informacijos kare, jie akivaizdžiai klydo. Kintančiame Lietuvos žiniasklaidos peizaže, LRT, kaip ir "Lietuvos ryto", įtaka yra smarkiai smukusi. Ilgainiui tai supras ir politikai, vis dar pasiryžę valandą sėdėti LRT studijoje, kad gautų progą kelias minutes reikšti savo nuomonę.

Nukentėjo prezidentės politinis kapitalas. Kol kas ji buvo politiškai nepažeidžiama, jos valiai nebuvo priešinamasi. Vargu ar yra pasaulyje kitas jokiai politinei partijai nevadovaujantis prezidentas, kurio nė vienas veto nebuvo atmestas per beveik trejus valdžios metus. Pastebėję, kad turint gyventojų paramą galima sėkmingai priešintis prezidentei, politikai bus ne tokie nuolankūs, atkakliau gins savo pozicijas. Ateityje bus daugiau "pasistumdymų" ne tik koalicijose, bet ir tarp prezidentės ir Seimo.

Nežinia, kaip įvykius vertins prezidentė - ar ji laikys FNTT atvejį vienkartine nesėkmingai sužaista partija, ar gilesnių valdymo ir bendravimo procesų pasekme. Pagyvensime, pamatysime.

Yra optimistų arba tokius vaizduojančiųjų, kurie tvirtina, kad liberalcentristai įrodė esantys teisinės valstybės principų ir taisyklių gynėjai ir kad šitoks nuosavo stuburo turėjimas ir parodymas jiems išeis į naudą kovoje dėl balsų su Liberalų sąjūdžiu. Jei prognozė pasitvirtintų, Lietuva tikrai būtų stebuklų šalis. Liberalcentristų tikimybė įveikti penkių procentų barjerą ir patekti į būsimą Seimą perpus sumažėjo tą dieną, kai Artūro Zuoko vadovaujamas judėjimas "Taip" nutarė dalyvauti rinkimuose. Savo laikysena per FNTT skandalą liberalcentristai galutinai palaidojo bet kokias viltis. Nors liberalcentristai nuolat kartojo, kad R.Palaitis teisingai ir teisėtai atleido FNTT vadovus, jie niekada įtikimai nepaaiškino, kodėl jis taip elgėsi. Liberalcentristai dar atkakliai kovos, bet partija pasirašė sau mirties nuosprendį, o spalio mėnesį apžvalgininkai išspausdins jau parašytus LiCS politinius nekrologus.

Politiškai mažiausiai nukentėjo trečiasis kovų dalyvis. Tradicinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) elektoratas džiaugsis parodytu principingumu, pasiseks pritraukti ir naujų rinkėjų. TS-LKD pasirodė geriau, nes jų oponentai pasirodė prasčiau. Konservatorių, ne tik radikalų, bet ir kai kurių vadovų, retorika buvo perdėm kovinga, net neatsakinga. Smarkiai nuvylė partijos laikysena Antikorupcijos komisijos atžvilgiu. 1990 metais viename Sąjūdžio Seimo posėdyje Algimantas Čekuolis skundėsi: "Jie tave apspjaudo, bet neleidžia nusišluostyti." Tokiu principu dažnai vadovavosi komisija, pavyzdžiui, viešai kaltindama K.Jucevičių dėl galbūt dingusių 100 slaptų dokumentų ir nebandydama šios paskleistos informacijos rimčiau pagrįsti. Šis paviršutiniškas, skubotas parlamentinis tyrimas radikaliai nusiteikusiems asmenims - patrauklus ir priimtinas, tačiau nuosaikiau mąstantiems žmonėms kelia pagrįstų abejonių, neįtikina. Dabar tylėję konservatoriai negalės skųstis, jei po metų kitų jie pateks į panašios komisijos taikiklį.

Nesuprantu susižavėjimo kultūros ministru Arūnu Gelūnu. Neabejoju jo kompetencija ir sveikinu jo nutarimą atsiriboti nuo jam nepriimtinos politinės jėgos. Bet jis neatsisakė ministro posto, o jį privatizavo ar "prichvatizavo".

Dažniausiai klausiama, kaip baigsis šis skandalas, ar išliks Permainų koalicija, ar joje liks liberalcentristai, kas juos galėtų pakeisti. Bet gerokai svarbiau, kad premjeras ir prezidentė nurytų susikaupusias nuoskaudas, susitartų dėl bendrų žaidimo taisyklių ir kartu išjudintų nuolat minimus strateginius Lietuvos projektus.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"