TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pasitikėkime rinkėjais

2014 01 22 6:00

2012 metais įvyko referendumas dėl atominės jėgainės. Vasario 6 dieną žinosime, ar surinkta pakankamai parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Partija “Tvarka ir teisingumas” siūlo privalomuoju referendumu nustatyti, ar bus įvedamas euras. Raginama referendumu spręsti klausimus dėl gamtos išteklių naudojimo. Jeigu būtų priimta konstitucinė pataisa, kuri sumažintų referendumui surengti reikiamų parašų skaičių nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst., referendumai taptų kasmetiniu įvykiu.

Net tiems, kurie pasikliauna (piktnaudžiauja?) Konstitucijos "dvasia", sunku neigti, kad Konstitucijos 9 straipsnis nedviprasmiškai palaiko referendumus ir byloja, kad “svarbiausi Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu”. Be to, Lietuva yra demokratinė valstybė, o tokiose šalyse žmonės lyg ir turėtų lemti svarbiausius klausimus, o ne tik kas ketverius metus išrinkti Seimo narius ir jiems be išlygų perleisti savo teises dalyvauti šalies valdyme.

Kita vertus, jeigu referendumai būtų esminė demokratijos dalis, būtų sunku paaiškinti, kodėl daugelis valstybių, net ir tos, kurios laikomos demokratijos etalonais, referendumus rengia itin retai. Didžiojoje Britanijoje yra vykę tik du nacionaliniai referendumai. Vokietija apsieina be jų. Olandijos įstatymai neleidžia rengti referendumų, nors 2005 metais buvo padaryta išimtis dėl Europos Konstitucijos. Švedijoje įvyko tik šeši referendumai (pastarasis - 2003 metais dėl euro įvedimo) ir visi buvo patariamieji. Europos Sąjungos (ES) šalys nuosekliai vengia leisti savo rinkėjams išreikšti nuomonę dėl naujausių Briuselio planų, nes nujaučia, kad žmonės atmes juos. Šveicarija Europoje yra išimtis, ten referendumai įvairiais klausimais rengiami kasmet. Referendumai yra populiarūs atskirose JAV valstijose, bet šios šalies Aukščiausiasis Teismas dažnai nustato, kad juose priimti įstatymai yra negaliojantys, nes pažeidžia Konstituciją.

Referendumų priešininkai Lietuvoje aiškina, esą žmonės - politiškai neišprusę, nesidomi politika, negeba suprasti, kas naudinga ir kas kenksminga Lietuvai, o savanaudžiai populistai piktnaudžiauja rinkėjų tamsumu ir naivumu. Taigi referendumus palaiko "runkeliai" ir demagogai.

Referendumų klausimas bus aktualus dar ilgą laiką, tad galime apgailestauti, kad diskusijos dėl jų vaidmens ir būtinumo, taip pat dėl atskirų referendumų yra žemo lygio. Politikai ir aukšti valstybės pareigūnai tenkinasi primityviais aiškinimais ir poleminėmis pastabomis. Praeitą savaitę Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas žurnalistams teigė, kad euro įvedimo procesui įsibėgėjus kalbėti apie tai, ar reikia įvesti eurą, reikštų mėginti prajuokinti visą pasaulį. Esą „šiems procesams įsibėgėjus pradėti svarstyti, ar reikia įvesti eurą, juokinga ir beprasmiška“. Pasityčiojęs iš oponentų V.Vasiliauskas tikino, kad referendumas jau įvyko prieš 10 metų, kai Lietuva nutarė įstoti į ES, tad įsipareigojo įvesti eurą, o “visa kita yra politiniai išvedžiojimai ir nieko daugiau“.

Nors manau, kad Lietuvai būtina įvesti eurą, viskas nėra taip paprasta, kaip arogantiškai pamokslauja V.Vasiliauskas. Lenkijoje nebus galima iškeisti zloto į eurą be konstitucinės pataisos, kuriai turi pritarti du trečdaliai Seimo narių. Kadangi pagrindinė opozicijos partija priešinasi euro įvedimui, Seime nėra pakankamai balsų pataisai priimti. Tad premjeras Donaldas Tuskas svarsto galimybę surengti referendumą dėl įstojimo į euro zoną ir taip apeiti politinį patą. Švedija seniai patenkino visus euro įvedimo kriterijus, bet neįstojo į euro zoną, o visos pagrindinės šalies politinės partijos įsipareigojo jo neįvesti be referendumo. Jei Švedija ir Lenkija neprajuokino viso pasaulio, kodėl Lietuva bus išimtis? Euro įvedimas nėra toks neišvengiamas, o siūlymas atsiklausti tautos nėra toks naivus, kaip tvirtina V.Vasiliauskas.

Dažnai leidžiama suprasti, kad referendumų rėmėjams, euro priešininkams ir kitiems įtaką daro Rusijos slaptosios tarnybos arba jie tiesiog gina Rusijos interesus. Neseniai konservatorė Rasa Juknevičienė savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė, kad „Estijoje ir Latvijoje referendumo dėl euro reikalavo partijos, už kurias balsuoja rusakalbiai“. Gal ir taip, bet neaišku, dėl kokių priežasčių, ar buvo svarbu, kad tai rusakalbiai. Lenkijoje ir Čekijoje yra itin daug euroskeptikų, bet jų skepticizmo nesukelia meilė Kremliui. Sunku rimtai diskutuoti, kai abejojama oponentų nuoširdumu ar patriotizmu.

Savo ruožtu referendumų rėmėjai stengiasi piktnaudžiauti tautiniais jausmais. Esą atsisakę lito, atsisakytume dalies valstybės identiteto. Priešinamasi žemės pardavimui užsieniečiams, tarytum jie ketintų šventą mūsų tėvų žemę išvežti iš Lietuvos. Rolandas Paksas baugina žmones teigdamas, kad tapusi euro zonos šalimi Lietuva turės įmokėti beveik milijardą litų į Europos stabilizavimo fondą. O maždaug tokios sumos pinigų reikia norint atkurti sumažintas pensijas ir atlyginimus. Esą arba euras, arba pensijos. Man atgrasus toks ubagų mentalitetas, pagal kurį visi mums turi vis duoti, bet niekas negali prašyti, kad prisidėtume prie bendrų problemų sprendimo.

Vyriausybė neturėtų nei bijoti referendumų, nei abejoti jų iniciatorių motyvais. Ji turėtų labiau pasitikėti rinkėjais, savo pozicijos teisingumu ir gebėjimu įtikinti žmones, kad reikia įvesti eurą ir kad nevalia drausti svetimtaučiams įsigyti žemės. Vyriausybė turėtų susikaupti, mobilizuoti visas savo jėgas (jų turi tikrai daug) ir aiškinti, kokie yra tikrieji Lietuvos interesai. Prezidentė taip pat turėtų aktyviau įtikinėti Lietuvos žmones. Rimti argumentai neliktų be atgarsio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"