TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Paskutiniai tiesos kariai

2008 08 12 0:00

Apvaizda galėjo juos suvesti akis į akį žūtbūtiniame kare - komunistą, artilerijos kapitoną ir septyniolikametį nacį, Wermachto eilinį. Tačiau po daugelio metų jiedu neakivaizdžiai susitiko Nobelio premijos įteikimo ceremonijoje - didysis XX amžiaus antikomunistas ir didysis antifašistas. Žinoma, kalbu apie Nobelio premijos laureatus Aleksandrą Solženicyną ir Giunterį Grassą.

ironija, kad abu gavo Nobelio premiją už literatūrą - vaizduotės sukurtus šedevrus, nors jie abu pirmiausia yra įsipareigoję tiesai: sakyti viską, kaip buvo iš tikrųjų. Abu žino, kas yra organizuotas melas - ir komunistų, ir nacių. To melo laikinai paveikti, jie visą likusį gyvenimą skyrė kovai su juo. Sakoma, kad didžiausias A.Solženicyno nuopelnas - atspėtas slaptasis metafizinis komunizmo vardas. Tas vardas, be abejo, yra melas.

Neatsitiktinai A.Solženicynas norėjo būti palaidotas šalia iškiliausio rusų istoriko Vasilijaus Kliučevskio, kuriuo visuomet žavėjosi ir iš kurio mokėsi. Ši A.Solženicyno tiesos meilė nuolatinio istorijos perrašymo ir klastojimo laikais buvo kaip erezija, kelianti mirtiną pavojų partijos tiesos monopolijai.

Ne vienintelis A.Solženicynas rašė apie gulagą. Tačiau vienintelis A.Solženicynas "Gulago archipelage", šiame lagerių epe, apimančiame 1918 -1956 metus, atskleidė Lenino-Stalino sukurtą nusikalstamą, pasibaisėtiną prievartos, žmonių ir tautų naikinimo sistemą. Vakariečiai mėgsta lyginti A.Solženicyną su Fiodoru Dostojevskiu. Čia būtinas vienas patikslinimas: F.Dostojevskis parodė, koks blogis gali glūdėti žmogaus sieloje, A.Solženicynas įrodė, kad ne mažesni pavojai gali kilti ir iš visuomenės gelmių. Gulagas - absoliutus blogis, kuris skirtingas tautas ir žmones paverčia viena "zekų tauta".

A.Solženicynas pernelyg gerai buvo susipažinęs su komunizmu, kad patikėtų komunistų partijos demokratinėmis reformomis ir visa Michailo Gorbačiovo perestroika. Ar nebuvo didžiausias komunistų melas, kad komunizmas mirė? Anot liūdno pokšto - jeigu komunizmas mirė, tuomet kur lavonas? Ne mažiau A.Solženicynas bjaurėjosi ir Boriso Jelcino Rusija: melu apie lygias galimybes ir visų startą nuo nulio, plepiais demokratais, apmokamais oligarchų, įžūliu rusų tautos apiplėšimu ir skurdinimu.

A.Solženicynas nepritapo prie Vakarų civilizacijos, kurioje kultūrą keičia vartojimo kultūra, o piliečius - vartotojai. Tačiau ne mažesnis Vakarų civilizacijos kritikas - ir vakarietis Giunteris Grassas. Ne mažiau vienišas ir nesuprastas, kaip ir diduma įsipareigojusių tiesai intelektualų. Tik G.Grassas išdrįso sulaužyti tabu - tylą apie vieną didžiausių istorinių neteisybių, kuri tenka II Pasaulinio karo valstybių nugalėtojų sąžinei, beje, kuri tiesiogiai palietė ir Lietuvą: tai išvarytų žmonių iš Mažosios Lietuvos, Prūsijos likimas. Iki G.Grasso romano "Krabo žingsniu" šių išvarytų šimtų tūkstančių žmonių tiesiog nebuvo - kuo šis nutylėjimas skiriasi nuo komunistų melo? Įveikęs du baisiausius XX amžiaus totalitarizmus - nacizmą ir komunizmą - pasaulis susiduria su nauju totalitarizmu - kapitalo neribota galia. "Galima vien tik viltis, kad šiandien įveiksime naujo totalitarizmo pavojų. Šį totalitarizmą remia paskutinė išlikusi pasaulio ideologija. Būdami sąmoningi demokratai, turime tvirtai priešintis kapitalo galiai, kuri žmones laiko ne kuo daugiau, o tik kažkuo, kas vartoja ir gamina, - teigia G.Grassas ir įspėja, tartum kalbėtų ne apie Vokietiją, bet apie Lietuvą: "Tai, kas vyksta politikoje, nusprendžiama ne parlamente, o aukštesniuose sluoksniuose." Mat parlamentą "valdo bankai ir multinacionalinės korporacijos, kurios nepasiduoda jokiai kontrolei. (...) Klausimai apie didėjančio visuomenės pasiskirstymo į turtinguosius ir vargšus priežastis ignoruojami, tariant juos esant "pavydo politika". G.Grassui reikėjo didžiulės drąsos, kad paklaustų vokiečių: "Ar branginame laisvę, kurios mes neiškovojome, o kuri buvo mums suteikta?" G.Grassas ironiškai prisimena Vokietijos perėjimą iš totalitarizmo į demokratiją: "Staiga tokia daugybė apsiskelbusių antifašistų ėmė diktuoti toną, jų radosi tiek daug, kad neišvengiamai kilo klausimas - kaip Hitleris sugebėjo prasimušti, jei būta tokio stipraus pasipriešinimo? Purvini baltiniai greitai buvo išskalbti, o žmonės atleisti nuo bet kokios atsakomybės." Nauja visuomenė buvo kuriama ant seno melo pamatų - ir Lietuvai pažįstama problema.

Ar gali būti didesnis melas ir pasityčiojimas iš tiesos, jeigu po 15 metų nuo A.Solženicyno "Gulago archipelago" pasirodymo Tamara Birmontienė rašo disertaciją ir apsigina Maskvoje apie NKVD ir stribų žygdarbius pokario Lietuvoje, o nepriklausomybės laikais tampa žymia žmogaus teisių gynėja ir galiausiai - prezidento Valdo Adamkaus valia - Konstitucinio Teismo teisėja. Savotiškas humoras, kad kagėbistai, medžioję žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomybės laikais virto uoliausiais žmogaus teisių gynėjais. Matyt, taip KGB kerštauja už tai, kad kova už žmogaus teises sugriovė blogio imperiją.

Ne mažesnis humoras, kad juodžiausių stagnacijos metų Tarybų Lietuvos teisingumo ministras Pranas Kūris, kurio laikais buvo persekiojami, teisiami ar net žudomi žmogaus teisių gynėjai, nepriklausomybės laikais tapo Europos Žmogaus teisių teismo teisėju, dabar - Europos Teisingumo Teismo teisėju. Būdinga, kad abiejų teismų interneto svetainėse ir leidiniuose nutylima, kad P.Kūris okupacijos laikais vadovavo sovietiniam teisingumui - dar vienas melas, kurio nėra kam demaskuoti.

Ar ne todėl tokia Europa liko svetima A.Solženicynui, abejotina ir G.Grassui - paskutiniams didiesiems tiesos kariams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"