TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Paskutinis šansas socialdemokratams

2014 06 10 6:00

Socialdemokratai iki šiol negali atitokti po žiauraus pralaimėjimo prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. 

Nors iš tiesų tas pralaimėjimas – antroji vieta turnyre su Dalia Grybauskaite, kuriai anksčiau pranašauta pergalė be antrojo turo, ir antroji vieta europiniuose rinkimuose, kuriuose savimi besididžiuojanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gavo vos 0,17 procento balsų daugiau nei jiems prakišę socialdemokratai, – yra labiau menamas. Ši nesėkmė gal net nebūtų apraudama, jeigu: a) socialdemokratų samdyti viešųjų ryšių ekspertai nebūtų garsiai ištrimitavę (ir dar taip įtikinamai, kad prieš antrąjį turą net konservatoriai jais patikėjo), esą kandidatas į prezidentus (ir europarlamentinio socialdemokratų sąrašo vedlys, tarp kitko) Zigmantas Balčytis bus nugalėtojas; b) pasibaigus rinkimamas nebūtų paaiškėję, kad sąrašo vedlys – ne tiek vedlys, kiek stabdys, gal net pasidavęs saldžioms vilionėms ir dėl jų galbūt "išdūręs" visą partiją (ir save).

Ar iš tikrųjų Z. Balčytis tapo premjero ir partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus šešėlio, o kartu – gero prezidentūros bičiulio Juozo Bernatonio vienos iš iškiliausių intrigų, aplenkiančių net puikiai sužaistą partiją, kai tas pat Z. Balčytis, socialdemokratų patriarcho Algirdo Brazausko pasiūlytas į premjero postą ir faktiškai sulaukęs visuotinio palaiminimo, staiga atsidūrė prie suskilusios geldos, o premjero poste įsitaisė Gediminas Kirkilas - pagrindiniu herojumi, žino tik jis pats. Ar iš tiesų J. Bernatonis, atstovaudamas ne partijai, o prezidentūrai, suderėjo su Z. Balčyčiu, kad šis imituos rinkimų kovą, taip pasityčiodamas iš kandidatu ir jo bičiuliais pasitikėjusių rinkėjų, suduodamas žiaurų smūgį partijai, bet už tai gaus arba eurokomisaro portfelį, arba dėl visų nesėkmių apkaltinto A. Butkevičiaus kėdę Vyriausybėje ir postą partijoje – atsakyti gali taip pat tik šie niekaip ginklų nesudedančio LDDP‘istinio sparno Socialdemokratų partijoje atstovai. Teisingiau, tik Z. Balčytis, nes J. Bernatonis, pilkasis kardinolas iš prigimties ir išties genialus politinės intrigos meistras dėl ilgametės patirties, niekada nepasakys nieko, kas bus nenaudinga – ne jam, bet tuo metu įgyvendinamam sumanymui.

Z. Balčytis tyli. Nuo pat pirmojo ryto po rinkimų, kai jo partijos bičiuliai akmeniniais iš nuostabos veidais pradėjo suprasti, kad kažkas jų raudonomis rožėmis apkaišytoje karalystėje vyksta ne taip. Kai pradėjo vieni į kitus badyti pirštais, ieškodami atsakingų, bet vis dėlto nedrįsdami besti ten, kur link parodyti sau leido tik partijos (Socialdemokratų, ne LDDP) atkūrėjas Aloyzas Sakalas. Į J. Bernatonį. Į jo pėdsaką prezidentūros kryptimi.

Z. Balčytis praėjusios savaitės pabaigoje tiesiog tyliai pasiėmė naują europarlamentaro pažymėjimą. Galbūt suprasdamas, kad dar kartą įsivaizdavo esąs pagrindinis dėlionės narys, o staiga atsimerkęs pamatė, kad ir vėl - niekas, šiaip statistas dideliame žaidime. O gal iki šiol taip ir nesuprato pagaliau ir galutinai pats sudorojęs save – iki pat prezidento rinkimų vis dar menamą A. Brazausko įpėdinį, gal ir nelabai pavojingą, bet trukdantį būtent tos įpėdinystės auros buvimu. Štai taip: partijos kolegų pasitikėjimas prarastas galutinai ir negrąžinamai, nes dabar bet kuris socialdemokratas, žiūrėdamas į Z. Balčytį, galvos – pardavė vis dėlto ar nepardavė? Rinkėjų pasitikėjimas pakirstas iš esmės, nes dabar kiekvienas pilietis, žiūrėdamas į šį kandidatą, galvos: dalyvavo rinkimuose ar vis dėlto tik imitavo?

Kas iš politiko be minimalaus pasitikėjimo? Beveik nieko. Dar penkerių metų egzistavimas teorinėje politikoje už Lietuvos ribų, paskui – gal pernelyg ankstyva politinė pensija. Nes į Europos Komisiją greičiausiai važiuos tas, kas ir turi važiuoti po visų į viešumą iškilusių intrigų maratono: žmogus, nesitaikęs premjerui, o teisingiau, partijos lyderiui, į nugarą. Ir net sandoriai su prezidentūra dabar jau mažai ką lems.

Socialdemokratai dar turi progą apsivalyti. Dar vieną – nuo tada, kai partijos pirmininku išrinktas tikrasis socialdemokratas A. Butkevičius ryžtingai užsimojo gryninti bičiulių eiles, padėkodamas už ilgametę veiklą tiems, kurie intrigas mylėjo labiau nei... ne, ne gyvenimą, greičiau įsipareigojimus savo bendraminčiams. Užsimojo – ir stabtelėjo. Vėl susigrąžino senąją aplinką. Patikėjo ar kažko išsigando, kas žino.

Tik laiko naujiems sprendimams liko ne tiek jau daug. Kiti savivaldos rinkimai, kuriuose socialdemokratai vis dėlto turbūt norėtų dalyvauti iš visos širdies, - vos po metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"