TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Paskutinis sargybinis

2015 06 01 6:00

Praėjusią savaitę kažkas paskambino ir pasakė, kad mirė Sauka. Donatas. Profesorius, paskaitų metu mėgęs žingsniais matuoti auditorijos ilgį ir plotį. Paskui sustoti, nutilti ir ilgai žiūrėti pro langą. Tarsi ko lauktų, tarsi stebėtųsi, kad bėgant metams ji darosi vis ilgesnė ir platesnė.

Suirzusios pirmūnės nuožmiais žvilgsniais žiūrėdavo į savo taip ir neatverstus konspektus ir šalia jų džiūstančius parkerius. Būsimieji žodžio meistrai ir pameistriai tykiai snausdavo. Konspektuoti Sauką? Kur kas paprasčiau ištesėti patį romantiškiausią pažadą, duotą mėnesienoje kaimo Ofelijai.

Paskaitų jis neskaitė. Jis samprotavo, mąstė balsu. Kartais nustebęs nutildavo, kartais imdavo ginčytis pats su savimi. Anuomet, kai planinė buvo ne tik ekonomika, tai buvo drąsu. Net įžūlu. Ačiū Dievui, kad marksizmo-leninizmo klasikams nerūpėjo lietuvių tautosaka. Buvo erdvės kiek laisvesniam mintijimui.

Tiesą sakant, tautosaka greičiau buvo tik priemonė. Tik būdas. Tik galimybė parodyti „tarybiniam“ jaunimui, kad viešai kalbėti ir mąstyti galima nebūtinai iš teisingai surašyto ir visose instancijose iš anksto suderinto popierėlio.

Tie, kas išmoko šią pagrindinę ir vienintelę Donato Saukos pamoką, šiandien yra nebūtinai tautosakininkai, bet – būtinai laisvi.

Jis buvo vienas iš nedaugelio Universiteto žmonių ordinais nukabinėtame ir sudavičiaus terorizuojamame V. Kapsuko „vuze“, saugojusių tai, ką priimta vadinti europietišku universitetu. Vieta, kurioje galima mąstyti, kalbėti ir kalbėtis laisvai.

Jis išėjo paskutinis, įkandin kolegos Juozapo Girdzijausko, meistriškai besislapsčiusio už poetinės statistikos, ir kiek anksčiau mus palikusio Albino Jovaišo, sugebėjusio Gedimino laiškus kaskart skaityti kaip naujus.

Permainų vėjai išblaškė nutįsusius lituanisčių sijonus po visą Lietuvą, Sarbievijaus kiemelyje žaliuoja jau kitas beržas, o tarp kontraforsų kyla išimtinai importinių tabako gaminių dūmai. Ar ateis nauji sargybiniai į Universiteto kiemus? Į filologyno auditorijas?

Ar kaimo ofelijos dar kada bedūsaus ant palangės prie K. Donelaičio skaityklos spausdamos rankose plonyčius poezijos tomelius? Ar, kaip dabar įprasta, kaldamos sprangius užsienio kalbų žodžius stengsis kaip galima greičiau atsikratyti žemaitiško, aukštaitiško ar dzūkiško akcento ir plėšriai žiūrės į margaspalves užsienio turistų grupes?

Nežinia, nes paskutinis sargybinis jau paliko mus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"