TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pastatais neužgožkime kultūros bruožų

2014 08 16 6:00

Šiųmetinė kaitra per masiškiausią Klaipėdos renginį Jūros šventę atskleidė išskirtinės vasaros pliusų ir minusų. Buvo daugiau tvarkos dėl, ko gero, išgerto mažesnio kiekio alaus. Tačiau prekybininkus nuvylė mugės lankytojų stygius, o pirkėjus – atsibodusių gaminių gausa. 

Negali sakyti, kad neturėta iš ko rinktis lauktuvių. Bet populiarumo neteko žuvys, kurios anksčiau buvo pagrindinės uostamiesčio mugės akcentas. Karštis pakoregavo šventės meniu ir apsipirkimo įpročius. Tapusi fonu komercija netrukdė gilintis į šventės turinį.

Ne vienas miesto svečias pasigedo didžiųjų burlaivių, bet, deja, šiemet tarptautinės regatos Klaipėdą lenkė. Sentimentalios romantikos trūkumą iš dalies kompensavo ypač naktį gražiai apšviestos atnaujinto „Meridiano“ burės. Akivaizdu, kad atvykusių į Klaipėdą svečių akys visų pirma čia ieško jūrinės veiklos atributų ir uniformuotų žmonių. Akvatorija plaukiantys jūrų keltai ir prekybiniai laivai yra pagrindinės renginių dekoracijos ir šventės scenarijaus pagrindas. Nors per Jūrininkų vakarą Lietuvos jūrų akademijos kursantų atliktos burlaivių laikų jūreivių „šanti“ dainos tądien nepasklido į plačiąsias mases, pasirodymą mačiusieji patvirtintų, kad jauni vyrukai tai daro noriai, ir vietinių išteklių klodas pasipildo dar vienu kultūriniu sluoksneliu.

Jūros šventės dienomis uostamiesčiui netrūko nei politinio dėmesio, nei marinistinės kultūros raiškos, nors kai kurie nauji pagarbos ženklai, kad ir kaip stengtasi, nepriaugo iki valstybinės reikšmės apdovanojimo lygio. Todėl prezidentės gerbėjai tikisi, kad šalies vadovė teikdama ordinus jūrų pramonės atstovams dėmesio negailės. Juk tikriausiai ne tik dėl užmaršumo prezidentinė vėliava ant Muzikinio teatro bokšto plevėsavo net 10 dienų.

Reikšmingiausia uostamiesčio gyventojams Jūros šventės diena, tarsi krikščionims prieš Velykas, visad yra penktadienis. Tačiau maloniai nustebino tai, kad šįkart paskutinį liepos penktadienį tradicinio vizito į suskystintų gamtinių dujų terminalą atvykęs šalies premjeras pasinėrė į uostamiesčio kultūros reikalus. Buvo kalbama apie tai, kad Muzikinio teatro statybos projektui iš valstybės kultūrinių reikmių skrynelės reikėtų ištraukti beveik 100 mln. litų, Dramos teatro rekonstrukcijai baigti ir pilies teritorijai tvarkyti trūksta trečdaliu mažiau lėšų.

Premjeras, kaip žinoma, ne burtininkas, bet menininkams negailėjo pažadų. O tai, kad ieškant sklypo Muzikiniam teatrui sustota ties dabartine vieta ir numatoma pastato rekonstrukcija (Vyriausybės galva pritarė būtent šiam variantui), yra gera žinia tiems, kurie drįso kritikuoti architektų siūlomą pastato ant uosto krantinių prie Šiaurės rago viziją. Ramiau ne tik uosto atstovams – iškėlus teatrą iš beveik avarinės būklės daugiaaukščio pastato pačiame miesto centre surasti naują savininką ar nuomininką, kuris investuotų į jo remontą, nebūtų lengva. Miestas įsigytų dar vieną namą vaiduoklį - kaip sudegęs Baltijos kino teatras ir daug kitų ištuštėjusių senamiesčio širdyje. Todėl sunku būtų rasti klaipėdietį, net ir iš tų, kurie kultūros įstaigų visai nelanko, kad neremtų Muzikinio teatro artistų norų. Bent jau dėl fizinio saugumo – kad pastato tinkas nebirtų ant praeivių galvų, kaip nuo raudonmūrės Klaipėdos daugiabučių krinta yrančios plytos.

Pastaruoju metu uostininkai su premjeru gal ir nediskutavo apie buvusios laivų remonto įmonės „Laivitė“ teritoriją. Bet šios vietos istorijos jis negali būti pamiršęs. Prieš šešerius metus teikdamas Vyriausybei nutarimą dėl 5 hektarų ploto sklypo išbraukimo iš uosto teritorijos tuometis susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius negalėjo, aišku, numatyti krizės masto. Juk valdžios sluoksniai nestokojo optimizmo, kad pasauliniai reiškiniai Lietuvą kaip kokią salą aplenks. Nevaldomi nekilnojamojo turto projektai pavirto gausybe po dykras klaidžiojančių šmėklų, kurių investuotojai baidosi iki šiol.

Žlugus idėjai skambiu pavadinimu „Memelio miestas“ iš turtą perėmusio banko laukiama aiškumo, kokia veikla čia bus. Tuos 5 hektarus, kur iki šiol smulkūs nuomininkai verčiasi tradicine laivų remonto veikla ir kur niekas nepasigenda statybų technikos, galima vadinti laivų laužynu – uosto paradinį fasadą gadinančia pilkąja dėme. Šįkart per Jūros šventę ten nevyko renginių, nebuvo lankytojų, kitaip nei anksčiau, per burlaivių regatas. Todėl mažai kam akis badė tai, kad rūdijantys apleisti laivai prie krantinių per ilgai užsibuvo.

Nors kai kurie miesto politikai vis dar kupini nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo vilčių ir žada kryžiumi gultis, kad šiuo metu ekonomiškai bergždžia teritorija nebūtų grąžinta jūrinei veiklai, vis drąsiau sklando šios žemės dalybų nuojautos. Uosto vadovai užsimena, kad jų iniciatyva nagrinėjamas kompromisinis modelis. Siūloma vidiniam baseinui suteikti viešesnę paskirtį, nes sklypas prie jos tiktų jachtklubui. O Žiemos uosto krantinės praverstų prekybos laivams, bent iki tol, kol bus įgyvendinti projektuotojų siūlymai visai užpilti prieškariu iškastą įlanką ir naują plotą skirti krovinių aikštelėms. Bet gali būti, kad šios teritorijos pastatų savininkas netrukus pateiks kitokį bendradarbiavimo variantą.

Veikiausiai nebus spėta šiai teritorijai suteikti padoresnį vaizdą iki 2015-ųjų vasaros, kai teks priimti tarptautinį burlaivių paradą „The Tall Ships Regatta“, kuriame dalyvaus kelios dešimtys laivų. Galbūt pilkoji uosto dėmė išnyks iki miesto 765-ojo gimtadienio, kai, visų džiaugsmui, mūsų uoste finišuos regata „The Tall Ships Races Baltic“, ir didžiuosius burlaivius vėl teks švartuot abiejose Danės pusėse. Statyti naujus gyvenamuosius kvartalus ir teatrus Klaipėdoje tikrai yra kur, kad tik būtų iš ko. Juk ne namų, o laivų ir jūrai gyvenimus skyrusių žmonių gausa yra tie stipruoliai atlantai, ant kurių pečių laikosi Klaipėda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"