Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Paštininkai neatskiria teroristų nuo studentų

 
2017 08 09 6:00

Praėjusį penktadienį AB Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė ruošėsi bendrovės valdybai pristatyti veiksmų planą, kaip toliau modernizuoti bendrovę. Visos valdžios spaudė vadovę optimizuoti įmonės veiklą: dirbti greitai, pigiai bei pelningai ir atlikti socialinę funkciją, t. y. išsaugoti darbo vietas ir teikti paslaugas net atokiame kaime, kur vienintelis gyventojas buvo likęs paštininkas.

Prezentacija liko L. Minderienės kompiuteryje – susisiekimo viceministro Pauliaus Martinkaus vadovaujama AB Lietuvos pašto valdyba nuo pareigų nušalino vadovę, kaip netinkamai atlikusią pareigas, padariusią žalą bendrovės reputacijai ir netekusią valdybos pasitikėjimo.

L. Minderienės nusižengimai pridengti valstybės paslapties skraiste. Visuomenei leista sužinoti, kad Lietuvos pašto vadovė neužkirto kelio pinigų plovimui, kaip to reikalauja Pinigų plovimo prevencijos įstatymas. Nusikalstamas neveiklumas buvo tarptautinio masto – pinigus Lietuvoje plovė Nigerijos studentais apsimetę nusikaltėliai.

Tiek težinant visko galima prisigalvoti. Mat Nigerijoje aktyviai veikia „Boko Haram“ grupuotė – afrikietiškoji „Islamo valstybės“ šaka, garsėjanti merginų ir moterų grobimais, sprogdinimais, žudymais bei kitais teroristiniais išpuoliais. Neaiškių Nigerijos studentų pinigų plovimas, kaip ir CŽV kalėjimų skandalas, su visomis tarptautinėmis pasekmėmis gali skaudžiai smogti Lietuvos įvaizdžiui. Už tokį aplaidumą iš tiesų galvos turi lėkti ne tik pašte. O Lietuvos pašte jų lėks ir daugiau, mat susisiekimo ministras Rokas Masiulis žada daugiau patikrinimų. Liežuviai plaka, kad pačioje bendrovėje jau daugelis vadovų prie savo darbo stalų pasidėjo po dėžę kraustymuisi.

Visiškai suprantamas Lietuvos banko pilietinis skubėjimas apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) išvadas nedelsiant informuoti valdybą, o pastarosios ne mažiau patriotinis veiksmas, gavus centrinio banko signalą, – nedelsiant atleisti vadovę. Viskas būtų logiška, jei ne naivus klausimas: o kuo čia dėtas Lietuvos paštas, jei iš tiesų, kaip skelbiama, pati bendrovė pranešė apie įtartinas Nigerijos ir Gambijos piliečių perlaidas. Galbūt meluojama, nes jeigu ne – išeitų, kad būtent Lietuvos pašto pastangomis FNTT gegužę pradėjo gaudyti įtartinus nigeriečius. Tačiau, kaip teigia FNTT, pranešimai apie tas perlaidas buvo dar 2016 metais, o veiksmai – tik šiemet gegužę.

Tuomet kyla kitas naivus klausimas – ar ta galva nukirsdinta ir ar teisingai parinktas budelis? Nes minėtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas gana aiškiai apibrėžia finansines paslaugas teikiančių įstaigų atsakomybę ir pareigą veikti: nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, apie įtartinas operacijas ir pinigų sumas, kurios išsamiai nurodytos įstatymo 9 straipsnyje (pavyzdžiui – vykdant pašto perlaidų paslaugas, kai siunčiamų ar gaunamų pinigų suma viršija 600 eurų), informuoti FNTT.

Jei AB Lietuvos paštas išties informavo FNTT, išeitų, kad kaltės būta dėl nenustatytos tapatybės. Tai minima ir FNTT pranešime: „Tyrimo duomenimis, vienas iš Nigerijos piliečių galimai pasinaudojo septyniais asmens dokumentais, išrašytais skirtingais Ganos ir Nigerijos piliečių vardais. Suklastotuose dokumentuose būdavo to paties asmens nuotrauka, tačiau įrašyti skirtingi vardai ir pavardės.“

Vadinasi, mūsų valstybės vardą menkinančio ir Lietuvos pašto reputaciją griaunančio stambaus nusikaltimo ištakos – prastas pašto darbuotojų regėjimas, nesugebėjimas nustatyti, ar į „PayPost“ skyrių atėjęs Nigerijos pilietis yra tas pats, kuris yra ir paso nuotraukoje. Rizikuoju būti išvadintas rasistu, tačiau ar tikrai sunku lietuvio akiai suklysti, atskiriant Nigerijos piliečius vieną nuo kito, netikrinant biometrinių duomenų?

Ne mažiau nei įtartinų Nigerijos piliečių pinigų plovimas mūsų šalies saugumui ir reputacijai kenkia ir prielaidos, kad slapta informacija disponuojančios tarnybos Lietuvoje naudojamos susidorojant su neįtinkančiais pareigūnais.

Nesunku suklysti ir bandant ieškoti logikos institucijų veiksmuose, grįstuose slapta informacija. Tikriausiai logiška paslaptyje laikyti informaciją apie pinigų plovimo schemas, asmenų, įtariamų ar įtrauktų į nusikalstamą veiką, tapatybes ar net pačius veiksmus. Tačiau vargu ar valstybė susidurtų su pavojumi pakenkti pareigūnų operatyviniams veiksmams bei tolesniam tyrimui, jei visuomenei išsamiau paaiškintų, ką veikė atitinkamos institucijos ir ko kai kurios iš jų nepadarė. Nes dabar, kaip sako Seimo narys Eugenijus Gentvilas, „sėdime kaip mulkiai, lapsime ausimis ir nežinome – ar gerai dirbo L. Minderienė, ar blogai“. O galbūt blogai dirbo ne tik L. Minderienė arba visai ne L. Minderienė? O gal gauta Lietuvos pašto informacija buvo pasinaudota norint pakeisti L. Minderienę ministrui R. Masiuliui artimu žmogumi?

Toks aiškumas reikalingas. Lietuvos piliečių bei šalies saugumui, valstybės reputacijai ne mažiau nei įtartinų Nigerijos pinigų plovimas kenkia įtarimai, kad slapta informacija disponuojančios tarnybos Lietuvoje naudojamos susidorojant su neįtinkančiais, nesavais pareigūnais.

Kai viskas taip slapta, kyla ir tokių įtarimų. Todėl ne mažiau pilietiškai nei Lietuvos pašto valdyba pasielgtų koks nors Seimo narys, parlamentarų grupė ar parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, jei atliktų panašų tyrimą, kokį 2010-aisiais atliko dėl galimo JAV CŽV sulaikytų asmenų pervežimo ir kalinimo Lietuvoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"