TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pasveikinkim Latviją

2012 02 21 6:30

Latvija šeštadienį apsigynė, ji nori būti latviška. Tai antitarybiškumas, be abejo.

Žinomoji diktatoriaus Josifo Stalino politika "nacionaliniu klausimu" buvo nukreipta palengva likviduoti tautas kaip Rusijos pakraščių mažumas ir sulydyti jas į vieną blogai rusiškai kalbančią sovietų tautą. Tam turėjo tarnauti ir demografinė (švelniai kalbant) politika, kurios metodai buvo gyventojų sudėties jų gimtosiose vietose bei šalyse pakeitimas prievarta per išmarinimus, išvarymus, trėmimus amžiams ir perkėlimus. Kadaise buvusių nepriklausomų arba nepriklausomybės norinčių tautų atžvilgiu ta politika turėjo dar vieną tikslą: paversti jas mažuma savo šalyje, kad bet kurio balsuojamo apsisprendimo atveju niekas nieko nebegalėtų pakeisti.

Kai demografiniai pokyčiai vyksta savaime, tai vienas dalykas; kai prievarta, kaip J.Stalinas darė, o paskui dar praplaunant palaužtųjų smegenis vergystės bei saviniekos tirpalais, tai jau užmaskuotas lėtas genocidas.

Atkeltieji nauji gyventojai ir jų palikuonys nebūtinai dėl to kalti. Lojalumas naujai tėvynei ir natūralizacija, ne atsiribojimas, o suartėjimas galėtų būti teisingas kelias. Tą siūlė Lietuvos Sąjūdis. Deja, daug kur lieka susiklostęs sudėtingas, kitąkart pavojingas, smurto epochos paveldas.

Latvija iš tos epochos paveldėjo itin sudėtingas nacionalines arba etnines gyventojų proporcijas. Ieškojo sprendimų, tvarkėsi; gelbėjo nepriklausomybė. Bet atėjo laikas, kuomet valdžiusioji kaimyninė valstybė, po neilgo demokratijos laikotarpio vėl atgavusi ekspansijos apetitą, nutarė ten kuo labiau įsitvirtinti pasinaudodama būtent dideliu skaičiumi Latvijoje gyvenančių nelatvių.

Pirmiausia, visus atsikėlusius arba perkeltus iš buvusios SSRS ir jų palikuonis imta vadinti ne rusais, baltarusiais, ukrainiečiais ir panašiai, o rusakalbiais, tarsi tai sudarytų jų etninę vienybę, kurios puoselėjimu rūpinsis būtent Rusija. (Lietuvoje norima pasinaudoti lenkais, siūloma "slavų" vienybė). Antra, atkalbinėjant gyventojus nuo grįžimo į kilmės šalis, mėginama juos sulaikyti nuo taikios integracijos ir vienyti prieš nesovietinę latvišką Latviją. Kam? Jei ką, kad būtų ten suformuota vidinė "penktoji kolona" etniniu ir galų gale antilatvišku nacionalistiniu pagrindu. Partija, kai buvo Latvijoje įsteigta ir gavo šį pavedimą, ne veltui pasivadino nacbolševikais. (Kokie nors paleckiukai su "Raudono Fronto" vėliava arba Rusijos maitinami kunigaikščiai - tai tik žiedeliai, palyginti su Latvijoje nuosekliau brandintomis uogytėmis. Tarp jų - geografinės ekonominės struktūros "Livonija", "Latgalija"...)

Atėjo metas, kai užsienio štabai nutarė, kad Latvija pakankamai prinokusi, laikas šakeles lenkti ir skinti. Vladimiras Putinas dar pirmosios kadencijos metu buvo paskelbęs tikslą paversti Latviją oficialios latvių-rusų dvikalbystės valstybe. Artėjant jo trečiajai kadencijai pradėta reikalauti oficialaus rusų kalbos statuso Europos Sąjungos (ES) struktūrose. Ne ES narė Rusija to lengvai pasiektų, jei kurioje nors valstybėje narėje rastųsi valstybinė rusų kalba. Suprantama, kodėl taikiniu tapo Latvija.

Taip surinkta parašų ir išsireikalautas ką tik vykęs referendumas. Iniciatoriai planavo sau sėkmę bet kuriuo atveju. Tiesą sakant, laimėti gavus balsų daugumą vargu ar kas tikėjosi, bet buvo kitų numanomų tikslų. Perskelti Latvijos visuomenę į latvius ir ne latvius. Supriešinti latvius ir rusus. Sudrumsti mišrias šeimas (kurių yra daug, tai Maskvai negerai). Gal net sulaukti organizuotų susidūrimų. Visa tai būtų bolševikų naudai, klasika. Priedo - propaganda Vakaruose, šūkavimai prieš latvių nacionalistus kokiame nors Europos Parlamente. Du, trys šūkautojai iš Latvijos ten jau yra. Vienas reiškiasi iš Lietuvos. Estai dar neužsiaugino.

Propagandai ir tarpiniams siekiams - pavyzdžiui, jei ne valstybinei, tai regioninei kalbai, darant viename kitame atskirame regione po vidinę valstybėlę, - būtų padėję apylygiai rezultatai arba rusų valstybinės kalbos atmetimas nedidele persvara. Tada skambėtų triukšmingos spekuliacijos - o, jeigu būtų leidę dėl valstybės likimo balsuoti nepiliečiams!.. (Rusijos URM taip ir pakomentavo). Neleidžiate - diskriminacija, ir galima kalbėti ką tik nori. Sudrebinta ir pakrikus Latvija būtų buvusi puiki gėlė ateinančio kaimynų šalies prezidento karūnai. Dabar - laikinas fiasko. Ar atsakas bus kerštas, ar sveiko proto gūsis - pamatysime netrukus. Greičiausiai ardymas tęsis, struktūros kėsinsis atskirti Latgalą ir iš jos išstumti latvių kalbą, po to valstybę. Rusų garbę, užkirsdami kelią vieningos nacionalistinės "penktosios kolonos" šmėklai, apgynė patys rusai - ne viena jų organizacija, taip pat balsuoti galintys rusai piliečiai (dalis protingai nebalsavo), nepritarė referendumui, vertino jį kaip provokaciją. Ir šia prasme skaldytojų kėslai žlugo. O kad suvienijo politiškai besipešančius latvius, jų partijas - to iniciatoriai tikrai nesiekė, bet pasiekė.

Latvijos piliečiai - latviai ir jai lojalūs kitataučiai - padarė gerą darbą ne tik sau. Pirmiausia tuo, kad latviai susitelkė, susitarė ir toliau draugavo su normaliai mąstančiais rusais. Tikriausiai jokios patriotinės riboto mąstymo grupelės nežygiavo erzindamos ką nors šūksniais: Latvija latviams! Davė pamoką oficialiajai Rusijai kaip tik įvažiuojančiai į eilinę kryžkelę, kad jos agresyvumas - koktus ir neproduktyvus, agresija nelaimi, verta keisti repertuarą. Parėmė Baltijos kaimynus, patiriančius panašų spaudimą po visą aikštę ir nežinia kokių vidinio ardymo užmačių. Paliudijo savo ir visos Baltijos kultūrinį europietiškumą. Su Estijos ir Lietuvos parama parlamentiniame lygmenyje vėl patvirtino politinį Trijų solidarumą.

Sveiki!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"