TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Patys muša, patys rėkia

2008 08 28 0:00

Dviejų Lietuvos didmiesčių, Vilniaus ir Kauno, merai atsisakė savo miestų centruose priimti Europos Komisijos (EK) tolerancijos vilkiką. Jis sustojo prekybos centrų stovėjimo aikštelėse - privačiose teritorijose. Kodėl šio vilkiko, kuris vadinasi "Už įvairovę. Prieš diskriminavimą", apsilankymas sukėlė tokias aistras mūsų visuomenėje?

Vadinamojo tolerancijos vilkiko maršrutas - išimtinai Rytų Europos šalys, naujosios Europos Sąjungos (ES) narės. Renginio organizatoriai teigė, kad Vilnius - vienintelė sostinė, kurioje tolerancijos vilkikui neleista sustoti. Taip pasielgta ir praėjusiais metais, kai buvo akcentuojamos homoseksualių žmonių teisės.

Stebina štai kas. Šįsyk buvo skelbiama, kad vilkikas atveža kur kas platesnę žinią dėl diskriminacijos rasiniu, tautiniu, sveikatos, amžiaus, lyties pagrindais. Renginio programoje - romų šokiai, neįgaliųjų muzikavimas, fotosesija. Atrodytų, kas čia bloga...

Tačiau leidimo organizuoti renginį prašė Lietuvos gėjų lyga (LGL), nors gėjų pasirodymo programoje nebuvo. Iš pradžių LGL tikino, kad planuoja dalyvauti, bet organizatoriai neįtraukė jų pasirodymo į programą, taip esą siekdami bet kokia kaina surengti šiemet akciją Vilniuje, tad jie neatvyko į šį renginį. Užtat visuomenę pasiekė tūžmingas LGL pirmininko Vladimiro Simonkos pareiškimas. Jis apkaltino Vilniaus ir Kauno merus įstatymų bei ES kovos su diskriminacija principų nepaisymu.

Kitaip tariant, šįsyk dėl principingų mūsų didžiųjų miestų vadovų veiksmų neįgalieji ir romai netapo priedanga homoseksualios gyvensenos propagandai. Itin nemalonu, kad į šį reikalą įsitraukusi EK. Negana to, tai daroma pasitelkiant tolerancijos ir antidiskriminacijos retoriką, viešai neminint "gėjų klausimo" ir su juo susijusių problemų bei diskusijų. Beje, taip visuomenės akyse kompromituojama pačios ES idėja, nes negi homoseksualumo propaganda yra skiriamasis Bendrijos bruožas?

"Gėjų klausimas" vis kaitina aistras dabartinėje Lietuvoje. Visų pirma, nežinia, kokią mūsų visuomenės dalį sudaro seksualinės mažumos? Kodėl dauguma žmonių itin neigiamai nusistatę jų atžvilgiu? Ar homofobijos baubas yra tariama, ar tikrai egzistuojanti problema?

Tokie klausimai galėtų būti pagrindas pradėti diskusiją. Būtent diskusiją, o ne triukšmavimą ar svaidymąsi įžeidinėjimais. Vis dėlto pradžioje sunku būtų nustatyti net tokios diskusijos partnerius. Kokius įgaliojimus kalbėti homoseksualių asmenų vardu turi LGL? Negi ši organizacija atstovauja visų seksualinių mažumų interesams?

Būtent interesai yra viso triukšmo esmė. Kažkodėl kyla abejonių, kad LGL nuoširdžiai rūpi jų homoseksualių kolegų reikalai. Juk už tokios, atrodytų, aktyvios veiklos dažnai slypi tarptautinių fondų, kovojančių su homofobija, finansavimo dalykai. Kad finansavimas būtų gaunamas, LGL veikla turi būti aktyvi, apčiuopiama ir konkreti. Štai kodėl jai reikia eitynių, demonstracijų, skambių pareiškimų. Kitaip tariant, ne tiek siekiama atskleisti tikrus homoseksualių asmenų diskriminacijos atvejus, kiek užsiimti gėjiškos gyvensenos propaganda.

Tačiau problema yra kita. Juk viešas homoseksualios lytinės orientacijos demonstravimas, ko gero, sukeltų ne tik neigiamų vertinimų, bet ir agresijos proveržių iš tų, kuriems nepriimtinas toks elgesys. Tai galėtų sudaryti įspūdį, kad Lietuva - homofobų kraštas, o čia gyvenantys gėjai - aukos. Bandymų to pasiekti jau būta. Štai prieš porą savaičių Stokholme vykusiame Europos gėjų ir lesbiečių festivalyje "Europride" dalyvavę mūsų šalies atstovai tvirtino, kad Lietuva pagal tolerancijos seksualinėms mažumoms lygį yra atsidūrusi Europos dugne. Taip saujelė žmonių, naudodamasi tolerancijos ir diskriminacijos sąvokomis, visomis išgalėmis siekia apjuodinti mūsų valstybę, vaizduoti ją tamsią ir atsilikusią.

Tiesa, sunku rasti konkrečių homoseksualių asmenų diskriminacijos pavyzdžių. Kol kas neteko girdėti, jog, tarkim, koks nors policininkas būtų atleistas iš darbo dėl to, kad yra gėjus, ar mokytoja už tai, kad ji lesbietė. Egzistuoja erdvės, kuriose tokie asmenys viešai gali rinktis ir niekas iš ten jų nevaiko. Tad ko stinga Lietuvos homoseksualiems piliečiams? Viešumo? Bet ar jie patys to nori? Juk, sutikime, dabartinė padėtis šiuos žmones visiškai tenkina. Ji nėra patogi tik niekaip savo nišos nesurandančiai LGL.

Vis dėlto vertėtų pabrėžti, kad tokia padėtis turėtų netenkinti pačios visuomenės. Suprantama, blaiviai mąstančiam žmogui vis vien su kuo miega vienas ar kitas politikas, pramogų verslo atstovas ar kaimynas. Seksualinė orientacija - kiekvieno asmeninis reikalas, individas pats ją pasirenka, tad visuomenės pastangos tai reguliuoti, įsprausti į tam tikrą normą yra pasmerktos nesėkmei. Tačiau homoseksualių žmonių pasaulio slaptumas sudaro prielaidas formuotis nekontroliuojamoms povandeninėms srovėms, kurios daro įtaką teisininkams, intelektualams, politikams ir neleidžia pradėti plačios diskusijos šiais klausimais visuomenėje. Tuo pat metu tai reiškia, kad gali būti tyliai ir ramiai "pramušami" vienokie ar kitokie sprendimai. Štai šalyje vis netyla kalbos apie "žydrųjų albinosų" klaną...

Akivaizdu, kad Lietuvoje visuomenės ir jos homoseksualių narių sambūvis nėra apibrėžtas konkrečiomis "žaidimo taisyklėmis". Nenuostabu, nes šiuo klausimu normaliai nediskutuojama. Tokia padėtis verčia nerimauti, kad ir vėl bus tyliai, mechaniškai iš Vakarų demokratijų perkeltas ir į mūsų įstatymų bazę įtrauktas teisės aktų paketas, įtvirtinantis kaip normą homoseksualią gyvenseną. Tik dialogas galėtų padėti pamatus ieškant išeities iš dabartinės padėties, kuri kausto mus visus ir kliudo kurti atvirą bendruomenę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"