TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Patys nuobodžiausi rinkimai

2014 05 07 6:00

Rinkimų kampanijos Lietuvoje itin nuobodžios. Kandidatai nerodo didesnio entuziazmo susitikti su rinkėjais ir aiškinti savo programas, jie elgiasi taip, lyg būtų priversti atlikti nemalonią ir varginamą pareigą. 

Šie prezidento rinkimai, ko gero, patys nuobodžiausi. Kampanijos pradžioje vienintelė intriga buvo, ar prezidentė Dalia Grybauskaitė bus perrinkta per pirmąjį turą, ar reikės pakartotino balsavimo gegužės 25 dieną. Sekmadienį sulauksime atsakymo į šį klausimą. Tebemanau, kad antrojo turo neprireiks.

Intrigos nebūta dėl įvairių priežasčių. Viena svarbiausių – neabejotinas prezidentės populiarumas. Daug žmonių tiesiog mėgsta D.Grybauskaitę, kaip mėgo ir prezidentą Algirdą Brazauską. Tačiau būta ir kitų reikšmingų veiksnių. Prezidentei neatsirado rimtų oponentų. Konservatoriai ir Liberalų sąjūdis nekėlė savo kandidatų, palaikė prezidentę. Kitos partijos tenkinosi atsarginio suolo žaidėjais. Socdemų atstovas Zigmantas Balčytis, galbūt ir kompetentingas politikas, nerodė noro rimtai varžytis su prezidente. Susidarė įspūdis, kad socdemai sąmoningai parinko Z.Balčytį ir laikėsi pasyvios rinkimų kampanijos, nenorėdami gadinti gerėjančių santykių su prezidente.

Nė vienas partijų vadovų rinkimuose nedalyvavo. Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas negalėjo kandidatuoti, nes nėra lietuvių kilmės. Į prezidentus nesiveržė ir kiti "darbiečių" vadovai, tad ginti partijos garbę teko Artūrui Paulauskui, kuris tik neseniai migravo į Darbo partiją. "Tvarkos ir teisingumo" lyderis labai atkakliai, bet ir donkichotiškai kėlė savo kandidatūrą, nors visiems, išskyrus gal tik patį Rolandą Paksą, buvo aišku - jis negaus leidimo dalyvauti rinkimuose. Keldamas savo kandidatūrą R.Paksas nulėmė, kad "tvarkiečiai" liko be kandidato.

Šiuo atžvilgiu rinkimai gana unikalūs. Trys iš penkių didžiausių partijų neiškėlė savo kandidatų, o likusios dvi pasirinko antro rango politikus, kurie neturi didesnio palaikymo net tarp partijos bičiulių. Tai ne tik sudarė sąlygas geriau pasirodyti D.Grybauskaitei, bet ir padidino jos galimybes laimėti pirmajame ture. Kuo mažiau "tvarkiečių" ir "darbiečių" elektorato dalyvauja rinkimuose, nes nekandidatuoja jų mėgstamas asmuo, tuo mažiau balsų turi surinkti prezidentė, kad pirmajame ture pasiektų pergalę.

Krymo okupacija ir įvykiai Ukrainoje gerokai paveikė rinkimų kampaniją. Daugelis žmonių nuogąstauja (mano nuomone, be pagrindo) dėl galimos Rusijos agresijos prieš Lietuvą, todėl daugiau dėmesio skiria įvykiams už Lietuvos sienos. Jaučiamas poreikis susitelkti, rodyti vienybę ir solidarumą. Tokiomis aplinkybėmis nėra vietos aštriai polemikai ir kovingiems priekaištams. Kritika turi būti reiškiama sotto voce, o tai naudinga prezidentei. Klausimai apie jos praeitį būtų neskoningi, gal net nepatriotiški.

Dar svarbiau - neramumai Ukrainoje leido D.Grybauskaitei elgtis prezidentiškai, visiems parodyti, kad ji atsakinga už užsienio ir saugumo politiką, kad dalyvauja priimant Lietuvai ir visai Europai reikšmingus sprendimus. Prezidentė ne kartą komentavo NATO gynybos planus, pranešė apie sustiprintą oro policijos misiją, prezidentūroje priėmė JAV viceprezidentą. Ji kalbėjo apie grėsmes, bet kartu ir ramino. Ji ragino Europos Sąjungą neskubėti Rusijai taikyti griežtų sankcijų, o sykiu žadėjo, kad Lietuva pasiryžusi gintis: “Kad ir kokia būtų valstybė, kad ir koks būtų jos dydis, turime žinoti - antrą kartą pakartoti istorinės klaidos negalėsime. Turėsime pasipriešinti ir iššauti, jeigu kas nors mėgins mus okupuoti.“ Panašaus forumo, tokios tribūnos neturėjo nė vienas kitas kandidatas. D.Grybauskaitė pasinaudojo ir kitomis progomis visiems priminti, kad ji yra prezidentė, pavyzdžiui, prezidentūroje surengdama konferenciją Lietuvos narystės ES dešimtmečiui aptarti.

Prezidentės pastangos apsigaubti Lietuvos saugumo garantuotojos skraiste nevisiškai įtikina. Neįmanoma užmiršti, kad prieš trejus metus ji leido suprasti, esą NATO šalių įsipareigojimas skirti gynybai bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto yra neformalus, o “kai taisyklės nerašytos, vadinasi, jų nėra”. Dar pridūrė, kad ginkluotųjų pajėgų veiksmingumas priklauso nuo išlaidų kokybės, bet ne nuo pinigų kiekio. Jos žodžiais, "Lietuvos indėlis bus tikrai ne mašinomis ir ne tankų kiekiu, o kvalifikacija ir inovacija”, kitaip tariant, lėšų gynybai neskirsime. Tačiau kiti kandidatai negalėjo kritikuoti D.Grybauskaitės, nes jiems gynyba irgi nerūpėjo.

Prezidentės politiką būtų galima kritikuoti ir kitose srityse. Antai ne vienam užsienio diplomatui sunku suprasti, kodėl Lietuvai nerūpi gerinti santykius su Varšuva, ypač kai Lenkija vaidina tokį svarbų vaidmenį NATO planuose apginti Lietuvą, o jos įtaka NATO ir ES sparčiai didėja. Partijos ir šiuo klausimu laikosi panašių nuostatų, net socdemai, kurie kadencijos pradžioje stengėsi gerinti santykius, bet pažado neištesėjo. Normaliomis aplinkybėmis prezidentės požiūris į mokesčius ir abejingumas socialinei atskirčiai sulauktų kritikos iš kairiųjų partijų, tačiau Lietuvoje tokių nėra, nes socdemai ir "darbiečiai" labiau atstovauja darbdaviams negu darbininkams. Kai apie svarbiausius dalykus D.Grybauskaitės oponentai mąsto panašiai kaip prezidentė, sunku kelti jos trūkumus, o populiariam politikui tai beveik garantuoja pergalę.

D.Grybauskaitės rinkimų kampanija buvo veiksminga. Pačioje pradžioje ji suklupo, kai neturėdama konkrečių įrodymų pareiškė, jog "darbiečiai" yra veikiami Kremliaus. Tačiau greitai atsigavo ir daugiau nesivėlė į jokias nereikalingas prieštaras. Prezidentė nebūdingai pagyrė žiniasklaidą už jos vaidmenį padedant žmonėms atskirti melą nuo tiesos, ir ypač pamalonino Lietuvos radiją ir televiziją, kuriai “tenka ypatinga misija… stiprinti pilietiškumą bei patriotizmą, neleisti klaidinti mūsų žmonių ir žeminti mūsų valstybės”. D.Grybauskaitė suprato, kad naudingiau pritraukti žmones, o ne juos atstumti. Bent jau per rinkimų kampaniją.

DALINKIS:
0
4
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"