TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pavadinimų folkloras

2010 04 29 0:00

Atrodo, netrukus užvirs kovos dėl viešosios vietovardžių rašybos.

Aukštaičiai nukentė, užspaudę širdgėlą, kai Vilniaus kalbininkai pataisė jų Aluntą į Alantą. Rakiškio, rodos, nė nebuvo mėginę įtvirtinti. Azarasai jau seniau nukentėjo nutrupėjo, dabar bemaž tik gudruolis nutuokia, ką reiškia šio gražiųjų ežerų miesto pavadinimas. Užtat atkaklūs žemaičiai įspaudinėja niekad Lietuvoj oficialiai nevartotą vyskupystės sostinę Telšė. (Tiesa, žydai nuo seno taip rašo). Gal atsiras, jei dar neatsirado, užrašas prie miesto: Plongė. Užsienietis turistas nežinotų, kur atsidūręs, bet kam mums tie užsieniečiai. Prisikentėjom per amžius, by klumpę tuočės nuo uolenderių nušvilpėm.

Kita vertus, kurį nors nesuklaidinamą turistą gal dar labiau pritraukia Klaipėdoj kaišiojamas Memelis. Gal į Druskienikus dar daugiau važiuos gydytis negu į Druskininkus. Štai tame krašte stiprėja paramos paieškos, keičiant senuosius geografinius lietuviškus pavadinimus į vėlesnius suslavintus. Žinoma, ir mes esam kokį okupacinį Parubaneko aerodromą (netoliese šaudydavo lietuvių pogrindininkus) išsivertę į daug kur Lietuvoj sutinkamus Kirtimus. Bet išties įdomus neofolklorinis reiškinys yra pakreipti tuteišiški vietovardžių pavadinimai (pavyzdžiui, Šalčios upę vadinant Solčia), nūnai privačia iniciatyva grąžinami į viešąją komunikaciją. Net sostinės pavadinimą jau rašo, tarsi gyventume užsienyje.

Jei tą kur ne kur daro vilniukai, ne varšaviakai, suprantu, kad jų širdžiai kokia Solečnykų forma mielesnė, kaip ir aukštaičiui Alunta. Beje, žemaičiai sukeltų revoliuciją, kam nors pamėginus Kretingalę ir Žemalę suredaguoti į Kretingėlę ir Žemelę. Tik skirtumas, kad Rytų Lietuvoje mėginama neigti būtent senuosius toponimus dėl gerokai naujesnio tuteišių folkloro. Čia praktika iš tų laikų, kai valstiečio Žirnelio dukros buvo pakrikštytos įrašant vieną Žirnelyte, o kitą - Grochowska. Priklausė nuo klebono. Ir dėl tuteišio (plg. vakarų Lietuvoj šišioniškio) sąvokos tegul niekas neužsigauna, pats Juozapas Pilsudskis taip save vadino.

Dabar jau yra, kaip yra, nereikia nieko gąsdinti. Ir Grochowska - "od dziada pradziada". Bet štai Maišiagala, Meišagola ar Maišiogala/ Maišegola darysis daugeliui žavi įdomybė. Nors maišas tikrai ne meišas. Ir Galatiltis iš Tiltagalių - ne Golotylec. Folklorinė vietovardžių etimologija (Petrašiūnai - Petro šunes; Ariogala - ar jau galas?), čia juolab ras derlingą kūrybos dirvą. Labai senais, gal LDK laikais po Kauno apskritį klaidžiojusi "Wandzia gola" davė pavadinimą miesteliui, ir tai autentiškas vietinių humoras. Dar nesukultūrinti lietuviai dainavo gražiai:

"Vanda buvo graži pana,

Lenkų karalaitė",

tad nebūtų jos vaizdavęsi plikutės.

Miela būtų susitikti su mūsų vilniukais ir aptarti tuos dalykus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"