TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pavardžių rašymas ir artėjantys rinkimai

2014 05 06 6:00

Šiandien Vilniuje į mitingą dėl vardų ir pavardžių rašymo susirinks žmonės. Tai svarbus klausimas. Tačiau kodėl tokia mitingo rengimo data? Ar pavardžių rašymas vėl netaps rinkimų kampanijos dalimi? Tai gali atsisukti ir kitu lazdos galu.

Prieš keletą savaičių ,,Lietuvos žiniose“ rašiau komentarą ,,Ar Seimas sutiks būti šokdinamas LLRA“, jame atkreipiau dėmesį, kad tą savaitę numatytas svarstyti Vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškomis raidėmis įstatymas iš principo gali parodyti, ar Lietuvos politinis elitas, Seimo nariai, sutiks būti šokdinami vienos partijos - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA). Džiaugiuosi, kad Seimo valdyba nutarė įstatymui nagrinėti skirti daugiau laiko ir atidėjo jo svarstymą po rinkimų.

Galima spėti, kad vienas tokio sprendimo motyvų buvo ir nenoras šio jautraus klausimo paversti rinkimų kampanijos dalimi, kas iš tikrųjų būtų labai žalinga.

Dabar jau ir LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis skatinamas daugiau kalbėti apie valstybės, o ne vienos tautinės bendrijos reikalus, kaip jis nuolat darė iki šiol. Tai gali matyti ir kandidatų į prezidentus debatuose per Lietuvos televizijas. Kita politinė jėga - tautininkai, nuolat labai aktyviai keliantys pavardžių rašymo klausimą, prezidento rinkimuose nedalyvauja, todėl jų balso beveik negirdime.

Rinkimų kampanija per pastaruosius keletą metų po priimtų įstatymų tapo valdžios skiriamų didelių pinigų įkaite. Jeigu kas nėra partijoje, gaunančioje lėšų iš biudžeto, nepasirodęs prezidento rinkimų kampanijoje ar nesurengęs kokios nors akcijos: mitingo, parašų rinkimo kokiam nors referendumui, turės labai mažai galimybių būti pastebėtas rinkėjų. Tad tegu valdžia nesistebi, kad esant tokiems įstatymams, panašių iniciatyvų yra ir bus. Ir ne tik tarp mažesnio pajėgumo partijų. Aišku, labai svarbu, kai suteikiama tribūna, dar ir nepasakyti to, kas atstumia.

Vargu ar kas nors mano, kad V.Tomaševskis yra rimtas kandidatas į Lietuvos prezidentus. Dalyvavimas šiuose rinkimuose jam yra labiau galimybė gauti papildomo žiniasklaidos dėmesio rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Iki šiol vienintelė jų tema, kuria V.Tomaševskis ir LLRA bandė sudominti savo elektoratą, buvo kalbos apie vadinamąją lenkų diskriminaciją, įskaitant vardų ir pavardžių rašybą. Neduokite šio ginklo V.Tomaševskiui ir jis pats, kaip LLRA lyderis, gal net nepateks į EP, kuriame, kaip jau įsitikinome, pateikia iškreiptą vaizdą dėl lenkų bendrijos situacijos Lietuvoje, ignoruodamas jo teoriją paneigiančius faktus.

Seimo sprendimas atidėti pavardžių ir vardų rašymo klausimą išmušė iš LLRA ir V.Tomaševskio rankų šį rinkimų kampanijos arkliuką. Ar rengiantieji mitingą dabar nepadarys paslaugos LLRA? Kaip suprantu, apie tai, matyt, nebuvo net pasvarstyta.

Jei mitingą rengtų kokia nors rinkimuose dalyvaujanti partija, būtų tvirtinančių, kad tai daroma siekiant daugiau žinomumo prieš rinkimus. Tačiau jį rengia visuomeninės organizacijos, kurios rinkimuose nedalyvauja. Nebent viena jų, Lietuvos Sąjūdis, EP rinkimuose sumanė padėti konservatoriams, su kuriais anksčiau buvo glaudžiai siejamas, nors tai ir neigė.

Beje, reikia priminti, kad tik dabar, atsidūrę opozicijoje, konservatoriai aktyviai ėmė kelti Pietryčių Lietuvos problemas, o šios partijos narys Valentinas Stundys pateikė gerą kompromisinį siūlymą dėl pavardžių rašymo. Tačiau Andriaus Kubiliaus Vyriausybei tautiškumas ir Pietryčių Lietuva nerūpėjo. Tautai, kultūrinei tautos politikai Vyriausybės siūlytoje strategijoje "Lietuva 2030" vietos neskirta, o šios politikos pasekmė - masiškai uždaromos kaimo mokyklos, tautos kultūros židiniai. Jeigu dabar požiūris į tautą, jos kultūrą, kalbą pasikeitė, tai, aišku, būtų labai sveikintina.

Tada Vyriausybė matė, kaip LLRA vadovaujamuose rajonuose, kai buvo galima rinktis tarp lenkiškų ir lietuviškų mokyklų uždarymo, dažniausiai kentėjo pastarosios. Tokios politikos nestabdė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji nebuvo ir prieš LLRA įtraukimą į naują Vyriausybę.

Iki EP rinkimų lieka kelios savaitės. Iki prezidento rinkimų - ne visa savaitė. Akcijas dėl pavardžių rašymo buvo galima daug tikslingiau surengti po rinkimų. Juo labiau kad tam laikui atidėtas ir pavardžių klausimo svarstymas Seime.

Mitingas vyks šiandien. Laikas jam netinkamas, bet būtų blogai, jei aikštė būtų pustuštė. Vis dėlto mitingo organizatoriai privalo suprasti, kad viskas atrodys labai pritempta prie rinkimų, jei, pavyzdžiui, jo metu būtų bandoma pateikti kurios nors Seimo partijos indėlį į lietuviškumo išsaugojimą arba įžvelgti kurio nors kandidato į prezidentus nuopelnus tautiškai politikai. To nėra. Kol kas, deja, lietuvybės likimas - individualus Seimo narių, kitų politikų ir žurnalistų, apžvalgininkų, visuomenininkų rūpestis. Skirtingai, pavyzdžiui, nuo Lenkijos, kur lenkiškumas suvokiamas kaip valstybės rūpestis.

Gal ir mes kada nors suprasime šio klausimo svarbą. O dabar panašios akcijos gali smogti kitu galu. Jei mitingo organizatoriai vis dėlto nueitų partinių interesų kryptimi, lietuviai sakytų: tai dėl rinkimų, o LLRA gautų papildomą dingstį sutelkti elektoratą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"