TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pavardžių rašymas - ne vien rašmenys

2015 09 05 6:00

Pavardžių rašymą dokumentuose, be kita ko, painioja tai, kad suplakami skirtingi ir skirtingai traktuotini dalykai.

Vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose reglamentuoja teisės aktai, o spaudos leidiniams jų reikalavimai netaikomi.

Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose reikalavimai netaikomi kitų šalių piliečiams. Jų asmenvardžiai įteisinti pagal tų šalių teisės aktus ir rašomi pagal jų kalbos taisykles. Atskiras klausimas - su užsieniečiais santuoką sudariusių ir jų pavardes paėmusių asmenų pavardės.

Konkretų asmenvardžių rašymą dokumentuose komplikuoja pavardžių rašybos tapatinimas, arba painiojimas, su pačia pavarde. Taip su rašyba dažnai tapatinamos Lietuvos kitataučių, daugiausia lenkų, pavardės. Noras jas rašyti nelietuviškais rašmenimis aiškinamas kaip teisė pasirinkti pavardę, arba net tiesiai skelbiama, kad pavardės rašyba yra autentiškas žmogaus ženklas.

Iš tikrųjų autentiškas žmogaus ženklas, arba žymuo, yra ne pavardės rašyba, o pavardė. Jos esmę sudaro ne rašmenys, o semantika, darybinė ir gramatinė struktūra. Kaip asmens ir bendruomenės nario žymuo ji pirmiausia ir funkcionuoja šnekamojoje kalboje, kur nėra jokios rašybos nei rašmenų. Užrašymas pagal tarimą vienos ar kitos kalbos rašmenimis jos nekeičia, tik suteikia naują raišką, iš dalies ir kitą statusą.

Asmenys, kaip valstybės piliečiai, turi įvairių santykių su valstybe, kurie dokumentais nustatomi ir palaikomi valstybine kalba. Tad ir Lietuvos piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi valstybine kalba.

Lietuvių asmenvardžiai prie valstybinės kalbos vartosenos pritampa savaime. Ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių pavardės užrašomos išlaikant jų kalbos struktūrą ir pagal valstybinės kalbos taisykles neperdirbamos. Jų ryšį su valstybine kalba išreiškia valstybinės kalbos rašmenys. Lietuvos piliečių pavardes rašyti valstybine kalba reiškia jas rašyti lietuvių kalbos rašmenimis.

Nelietuviškų rašmenų propaguotojai siūlo praplėsti lietuvių kalbos ribas, į jos abėcėlę įsileisti naujų raidžių ir pavardes dokumentuose rašyti tokia „valstybine“ kalba. Dažniausiai minimi rašmenys w, x, q ir išvedžiojama, kad tos trys raidės lietuvių kalbos nepagadins. Bet jas ne taip paprasta įtraukti į lietuvių kalbos abėcėlę. Pirma, abėcėlę keisti - ne politikų ir ne įstatymų leidėjų darbas, antra, tai daryti nėra jokios lingvistinės motyvacijos - lietuviškomis raidėmis tie rašmenys taptų, jeigu jais rašytume ne tik svetimybes, bet ir lietuvių kalboje paplitusius žodžius, tokius kaip weranda, indexas, inqubatorius.

Netiesa, kad nelietuviškas raides yra įteisinusi „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“. Tenai išnašoje pasakyta, kad jos pavartojamos nelietuviškuose žodžiuose, o čia pat pateiktoje abėcėlėje nė vienos peršamos nelietuviškos raidės nėra.

Problemų kelia ne tik tos trys raidės ir iš viso ne vien lietuvių kalboje neįprasti rašmenys. Ne mažiau painiavos gali pridaryti lietuvių abėcėlėje esančios, bet kitus garsus žyminčios ir kitokią funkciją atliekančios raidės. Tai akivaizdžiai matyti iš lenkų pavardžių, kurias taip užrašytas norima pateikti Lietuvos piliečių dokumentuose.

Iš trijų minėtų rašmenų lenkiškos pavardės turi tik raidę w, pvz.: Wybicki, Ladawski (raidžių x ir q lenkų abėcėlėje nėra). O kitaip nei lietuvių kalboje vartojamų rašmenų, net neimant raidžių su diakritiniais ženklais, lenkų kalboje yra kelios grupės.

Mums įprastos nosinės raidės ą, ę žymi dvigarsius on, om, en, em: Wądolski, Dąbrowski, Węgierski, Dębski.

Lietuvių kalbos dvibalsius su balse i atitinka raidžių samplaikos su j: Wajtonis, Domejko.

Mūsų „kepurėtąsias“ raides atitinka priebalsių samplaikos:

č - cz: Subocz, Adamowicz

š - sz: Pieszko, Tomaszewski

ž - rz: Grzegorz, Rzecki.

Išvardyti asmenvardžiai užrašyti bendrais lietuvių ir lenkų kalbų rašmenimis (išskyrus raidę w), bet pagal lenkų kalbos rašybos taisykles, kurių negalima taikyti lietuvių kalbai ir Lietuvos Respublikos piliečių pavardžių rašymui. Dokumentuose jos turi būti rašomos lietuvių kalbos rašmenimis pagal lietuvių kalbos rašybos, tiksliau sakant, pagal lietuvių kalbos grafikos taisykles (grafika yra garsų žymėjimas raidėmis).

Pavardes dokumentuose užrašydami kitos kalbos rašmenimis ar pagal kitos kalbos rašybos taisykles, ne lietuvių kalbos ribas praplėstume, o tą kitą kalbą vartotume kaip valstybinę. O to neleidžia Lietuvos Konstitucija.

Pagal lenkų kalbos rašybos taisykles užrašytos piliečių pavardės pridarytų ir praktinių nepatogumų. Kiltų sunkumų jas identifikuoti šnekamojoje kalboje ir registruojant telefonu. Keistai, kaip netaisyklingai užrašytos, jos atrodytų bendruose pavardžių sąrašuose, o lenkų kalbos nemokančiam žmogui jas iš viso būtų sunku perskaityti ir užrašyti.

Pagaliau nelietuviškai rašomas Lietuvos piliečių pavardes sunku būtų priderinti prie valstybės registrų arba reikėtų pertvarkyti pačius registrus. Nevalstybinė kalba brautųsi ir į šią sritį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"