TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pavasaris - vilčių ir atsinaujinimo metas

2012 01 18 9:27

Naujienos iš Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) šalių ekonomikos padangės kartu su tamsoku žiemišku peizažu nuteikia ne itin optimistiškai. Europos valstybių rūpestis - susikaupusios skolos, o Lietuvos žmonės tikisi sulaukti teigiamų poslinkių sprendžiant jų problemas. Pesimistai prognozuoja dar sudėtingesnius laikus, optimistai tikisi, kad lemiamą persilaužimą vis dėlto turėtų pavykti pasiekti.

Ne viską lemia pinigai

Per savo trumpą naujausių laikų istoriją Lietuvos ūkis išgyveno pakilimų bei nuosmukių, ir jau spėta įsitikinti, kad ne viską lemia pinigai.

Įdomiausia, kad lyginant krašto laimėjimus įvairiais laikotarpiais matyti, jog iš esmės rodikliai sparčiausiai kito teigiama linkme 1995-2004 metais, nors tuo metu teko pergyventi bankų bei Rusijos krizes ir lėšų nuolat trūko. Tačiau valstybė siekė įstoti į ES, todėl buvo diegiami nauji standartai, teisės nuostatos, valdymo metodai ir sistemos, prasidėjo infrastruktūros atsinaujinimo procesas bei didėjo darbo našumas.

Kitaip tariant, kai pinigų trūksta, jie tiesiog efektyviau naudojami. Nors, žinoma, gerus rezultatus leido pasiekti ir didžioji ūkio struktūrinė pertvarka - iš žemės ūkio ir pramonės šalies Lietuva tapo paslaugų ir pramonės šalimi. Krašto bendrasis vidaus produktas 1995-2004 metais vidutiniškai per metus augo daugiau negu 6,5 proc., buvo sukuriama ir daugiau darbo vietų.

Todėl ir dabar reikia eiti tuo pačiu keliu - nors trūksta lėšų, bet reikia pasitelkti sumanumą toliau modernizuojant ūkį, ir tai būtų padaryta ne darbo užmokesčio taupymo sąskaita, o didėjant našumui ir šalies konkurencingumui.

Kūrybiškumas, struktūriniai pokyčiai, kokybė, šalies ženklo žinomumas gali tapti ilgalaikiais ekonomikos augimo šaltiniais, savotiška valstybės vizitine kortele.

Makroekonominis valdymas yra nuolat atsinaujinantis kūrybinis procesas, kurį nulemia idėjų ir įvykių sąveika. Valdymas remiasi pasirinktu ekonominio augimo modeliu - logišku, nuosekliu ekonomikos funkcionavimo aprašymu ir jo įgyvendinimu.

Dauguma ekspertų sutinka, kad ūkio plėtros strategijų yra sukurta pakankamai, ir kokia kryptimi reikėtų judėti, jau aišku. Bet sunkiai vyksta politinis prioritetų pasirinkimas ir silpnas ekonomikos koordinavimas bei trūksta išsamesnio priimamų sprendimų įtakos ūkio raidai įvertinimo, nuoseklumo ir tęstinumo juos įgyvendinant.

Daug ryžtingiau vykdyti pertvarką skatina ir didelė emigracija bei mažėjantis krašto gyventojų skaičius.

Metas sutelkti ekspertų jėgas

Ekspertų jėgos yra išskaidytas po įvairias darbo grupes, todėl jų balsas nėra pakankamai svarus, o būtų gerai tą balsą sustiprinti, ypač rinkimų laikotarpiu. Kaip liudija patirtis, šiuo laikotarpiu dažnai sukuriama papildomų ūkinių problemų.

Todėl vienas iš ekonomikos valdymo ir koordinavimo gerinimo pasiūlymų yra susijęs su Ekspertų tarybos, arba, kaip siūloma vadinti, Fiskalinės tarybos, įsteigimu. Lietuvoje vyrauja skeptiškas požiūris į įvairių ekspertų tarybų bei komisijų darbo naudingumą, reikia tik prisiminti Saulėtekio komisijos darbo rezultatus.

Bet Fiskalines (arba Ekonomikos ekspertų) tarybas turi daug šalių - Švedija, Danija, Vengrija, Slovėnija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Belgija, Austrija, Vokietija - ir jų veikla pasitvirtino, nes jos yra kompaktiškos ir jų teisės aiškiai reglamentuotos.

Šiuo atveju Lietuvai nereikėtų išradinėti dviračio, tik pasinaudoti geriausia tokių tarybų veiklos organizavimo patirtimi ES šalyse. Tarybos tikslas būtų atstovauti viešam interesui ir pateikti visuomenei ir valdžiai kompetentingą nepriklausomą nuomonę - tam tikra prasme tai pasiūlymas sudėtingu politiniu ir ekonominiu laikotarpiu aktyviau įtraukti aukštos kvalifikacijos specialistus ir sustiprinti instituciniu ir žinių požiūriu makroekonominį šalies valdymą.

Antai kiekvienas valstybės biudžeto eilutės pakeitimas ne tik sumažina ar padidina šalies deficitą ir atitinkamai valstybės skolą, bet ir turi įtakos ekonomikos raidai. Šį poveikį reikia tinkamai įvertinti, nes kitaip permainos ilgesniu laikotarpiu gali turėti neigiamą įtaką ekonomikos raidai. Investuotojų nuomonę ir skolinimosi kainą lemia ne tik deficito dydis, bet krašto politikos patikimumas bei tęstinumas. Todėl net jei į įstatymus bus įtrauktos griežtos fiskalinės politikos taisyklės, privačių investicijų dydis ir skolinimosi kaina bus nulemta investuotojų požiūrio į šalies įstatymų vykdymo kultūrą.

Nepriklausoma Fiskalinė, arba Ekonomikos ekspertų, taryba, kurią sudarytų iš akademinių institucijų deleguoti penki nariai, tikrintų Vyriausybės teikiamų makroekonominių prognozių pagrįstumą, įvertintų svarbesnius Vyriausybės ekonominius pasiūlymus ir tai, ar vykdoma fiskalinė politika vidutiniu laikotarpiu gali užtikrinti šalies finansinį stabilumą. Taip pat teiktų rekomendacijas dėl mokesčių, išlaidų, skolinimosi prioritetų bei socialinės ir užimtumo politikos.

Taryba padėtų ir savivaldybėms, įvertindama jų biudžetų pagrįstumą. Ji galėtų pateikti praktinius sprendimus, kaip įgyvendinti dabar rengiamos naujos ES sutarties, skirtos ekonominės politikos koordinavimui gerinti, nuostatas Lietuvoje.

Geresnis ekonomikos sprendimų koordinavimas padėtų pasiekti taip reikalingą visuomenės nuotaikų ir ekonomikos lūkesčių persilaužimą, jei jis būtų susietas su konkrečiu tikslu ar idėja, kuri visus galėtų suburti bendram darbui. Lietuvos žmonės yra sumanūs, išradingi ir gerai organizuoti, kai juos vienija bendras tikslas, nors tai būtų tik pergalė krepšinio varžybose. Šiandien bendru tikslu galėtų būti paprasčiausias noras tapti kultūringa ir klestinčia Europos valstybe. Vargu ar atsirastų kas šiam tikslui prieštarautų, dabar reikėtų tik šį tikslą įprasminti įvaizdžiu. Ir viskas bus gerai - mes laimėsim.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"