TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pavojingas ūkio ministro postas

2013 05 31 7:00

Trumpa Birutės Vėsaitės kaip ūkio ministrės karjera, taip staigiai pasibaigusi po, atrodytų, visai neypatingos kelionės į Kazachstaną, kelia įvairiausių minčių, kurias reikėtų mėginti sugrupuoti. 

Pirmiausia, kas šauna galvon, žvelgiant į ministrės atstatydinimo istoriją, - kad tai nebe pirmas ir ne antras kartas, kai ūkio ministras apkaltinamas viešųjų ir privačių interesų supainiojimu. Išeitų, kad aplink Ūkio ministeriją sukasi tiek daug ir tokių galingų privačių interesų, kad žmogui ūkio ministro poste tampa labai sunku ginti vadinamąjį viešąjį interesą. Lengva pasakyti - ginti. Politikų, nuėjusių dirbti į vykdomąją valdžią, paskirtis yra derinti tuos privačius interesus, tačiau derinti taip, kad būtų nepažeistas ir viešasis interesas.

Pirmas ūkio ministras, apkaltintas viešųjų ir privačių interesų supainiojimu, buvo Eugenijus Maldeikis. 2001-ųjų vasario mėnesį jis turėjo atsistatydinti po kelionės į Maskvą, kai buvo įtartas kaip atstovaujantis "Gazprom" tarpininkams Lietuvoje.

2005-ųjų birželį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad tuometinis ūkio ministras Viktoras Uspaskichas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Darbo partijos įkūrėjas tada nieko nelaukdamas ne tik atsistatydino iš ministro pareigų, bet ir atsisakė Seimo nario mandato. Pastarąjį žingsnį tada kai kas aiškino tuo, kad ponas Viktoras esą bijojo apkaltos proceso, kuris atseit galėjo atskleisti dar daugiau negerų dalykų.

Kitas ūkio ministras, kurį VTEK pripažino supainiojus viešuosius ir privačius interesus, buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Dainius Kreivys. Tai buvo 2011-ųjų kovo mėnesį. Šis politikas tada irgi atsistatydino, bet, skirtingai nei V.Uspaskichas, jis pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir komisijos sprendimą apskundė teismui. Pirmiausia D.Kreivys kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau šis atmetė politiko skundą ir nepanaikino jam nepalankaus VTEK nutarimo. Tada atkaklusis eksministras kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą - Lietuvos vyriausiąjį administracinį, o šis irgi priėmė tą patį, bet jau galutinį sprendimą.

Taigi turime jau keturis ūkio ministrus, "sudegusius" šiame poste, tačiau jų nesėkmių istorijos skiriasi. V.Uspaskichas protegavo savo verslą, o D.Kreivys - motinos verslą. B.Vėsaitės atvejis kitoks, jis panašesnis į E.Maldeikio istoriją, nes apie dabartinės ūkio ministrės verslą nekalbama, ji kaltinama tik tuo, kad priėmė privačios bendrovės pasiūlytą patogesnę kelionę.

Žiūrint šio momento politiniu žvilgsniu, kyla keletas klausimų. Viena vertus, būtų keista, jei parlamento opozicija nepasinaudotų valdančiosios koalicijos klaidomis ir nesirinktų sau pliusų, todėl opozicinės partijos - TS-LKD ir Liberalų sąjūdis - tai ir daro. Kita vertus, kodėl opozicija ėmėsi teisėjo vaidmens? Kodėl nelaukė VTEK sprendimo?

Kitas klausimas - kodėl Darbo partija elgėsi taip, lyg būtų opozicija socialdemokratams? Kodėl jos lyderiai irgi siūlė ūkio ministrei atsistatydinti nelaukiant tarnybinės etikos komisijos sprendimo? Kodėl jie kalbėjo apie aukštus etinius standartus? Gal todėl, kad patys sėdi teisiamųjų suole? Naudoję dešimtis milijonų nelegalių pinigų, jie mano turintys teisę smerkti kitą politiką už skrydį privačiu lėktuvu? Greičiausiai tai buvo šioks toks "darbiečių" kerštas socialdemokratams už balsavimą dėl jų lyderių teisinės neliečiamybės.

Prieš dešimt metų lietuviškai buvo išleistas straipsnių rinkinys "Valstybės tarnautojų etika", jo autoriai yra pasaulinio garso politikos ir viešojo administravimo mokslininkai. Pirmasis šio rinkinio sakinys skamba taip: "Pagrindinė šiuolaikinių valstybės tarnybos etikos diskusijų tema yra įgaliojimų veikti savo nuožiūra vykdymas." Visi suprantame, kad prie kiekvieno valstybės pareigūno prievaizdo nepastatysi, kad viso jų elgesio į taisykles nesurašysi, todėl dažniausiai jie veikia savo nuožiūra. Tačiau čia pat iškyla klausimas - kaip jie veikia? Ūkio ministras E.Maldeikis savo nuožiūra skrido į Maskvą ir lankėsi "Gazprom" būstinėje, ūkio ministras V.Uspaskichas savo nuožiūra protegavo nuosavą verslą, ūkio ministras D.Kreivys savo nuožiūra padėjo motinos verslui, ūkio ministrė B.Vėsaitė savo nuožiūra pasirinko skristi ne reisiniu, bet privačiu lėktuvu.

Tačiau koks yra tokios veiklos vertinimas? Darbo partijos vadovų pozicija šioje istorijoje yra aiški. Tačiau kyla klausimas ir dėl TS-LKD lyderių. Kada jie yra nuoširdūs - dabar, kai smerkia B.Vėsaitę, ar tada, kai jie D.Kreivį, kurio kaltę pripažino ne tik VTEK, bet ir dviejų instancijų administraciniai teismai, įtraukė į Seimo rinkimų sąrašą?

Pabaigoje - visai retorinis klausimas. Retorinis todėl, kad atsakymas į jį jau nelabai reikalingas, nebent jo reikėtų pačiai B.Vėsaitei. Kaip šią kelionės į Kazachstaną istoriją reikės vertinti, jei VTEK pripažins ūkio ministrę nesupainiojus viešųjų ir privačių interesų?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"