TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pavojingos konvulsijos

2010 03 23 0:00

Sugretinkime skirtingas patikimas žinias. Tai apie "Nord Stream" projektą, kas laukia jo, Baltijos jūros ir mūsų - kranto gyventojų.

"2008 metų gegužę "Gazprom" rinkos kapitalizacija viršijo 350 mlrd. dolerių, bet šiandien smuko iki 135 milijardų, - rašo žymus švedų ekspertas Andersas Aslundas ("The Moscow Times", 2010 02 24). - Praėjusiais metais Rusijos naftos sektorius padidino savo produkciją ir eksportą, bet dujų eksportas krito 11 proc., ir "Gazprom" produkcija dėl žemos paklausos krito 16 procentų." Nutraukinėdamas tiekimą "Gazprom" pelnė nepatikimo tiekėjo reputaciją. Be to, dabar "Gazprom" susiduria su nauja suskystintų gamtinių dujų ir skalūno dujų konkurencija". Suskystintos gamtinės dujos, kaip nurodo A.Aslundas, "užlieja Europos rinkas, be kita ko, ir todėl, kad Jungtinės Valstijos staiga pradėjo masinę pigių skalūno dujų gamybą, o šios pakeičia anksčiau numatytą JAV suskystintų dujų paklausą".

Šiaurės Amerikoje atskleistos milžiniškos skalūno atsargos, skaičiuojamos kubiniais kilometrais; problemą sudarė gamybinė tarša, kuri jau, regis, išspręsta. Šių atsargų turi ir Šiaurės Europa, o skystų dujų gamybos ir tiekimo technologijos padarė didžiulę pažangą; jos galėtų ir Lietuvą gelbėti, jei nemiegosim, nuo vienašalės priklausomybės ir politinio šantažo. Taip "Gazprom" ir jo savininko Kremliaus visagalybė bei planai dujomis užkariauti Europą nyksta. Bet gali prasidėti konvulsijos. Tada kiekvienas kaimynas pajunta esąs netoli.

Vargdami ir stebėdamiesi, kodėl už dujas mokame brangiausiai (prezidentė D.Grybauskaitė jau iškėlė šį klausimą V.Putinui), atkreipkime dėmesį į dar kelias A.Aslundo pastabas: "Dujų perteklius numuša dujų kainas. Ilgalaikiai "Gazprom" sudaryti kontraktai su kainomis, kurios kinta kas ketvirtį ir yra siejamos su naftos kaina praėjusį pusmetį, patiria išmėginimą, nes suskystintos natūralios dujos pradinėse rinkose parduodamos kartais perpus pigiau, negu Rusija pardavinėjo dujas 2009 metais."

Ir vėl vietinis klausimas: ko delsiame? Bene norėdami permokančių vartotojų pinigais ilgiau maitinti smunkantį "Gazprom" ir savus "gazpromininkus"?

Prisiminkime, kaip Seimo langų daužytojai "rėmė" profsąjungų lyderių peticiją Vyriausybei - tik nekeiskite energetikoje esamos tvarkos ir amžinųjų kadrų! Gal ir dabartiniai kėslai versti Vyriausybę slepia interesiukų siekius grįžti prie senojo gerojo žmonių engimo ir plėšikavimo, kas žino?

Gal kas nors "laimi" bent vilkindamas suskystintų dujų iš plaukiojančios gamyklos atėjimą, blokuodamas vėjo ir biokuro energetikos iniciatyvas? Metai, antri - o suskaičiuokit, kiek šimtų milijonų eina nešvariomis kryptimis. Vilkinti verta... Ne, vilkinti nuostolinga!

Dar sykį pacituosiu A.Aslundą: "Gazprom" menedžeriai, tai yra Rusijos valdžia, kaip regis, nesuvokia šių iššūkių rimtumo. Ji sumažinusi pirkimus Vidurinėje Azijoje (prisiminkime, tos šalys pareikalavo padoriau mokėti) ir atidėjusi didžiųjų Jamalo bei Štokmano telkinių plėtrą. "Gazprom" eina naujos gynybinės strategijos link, bet keistu būdu vis dar ketina tiesti du naujus didžiulius Europos dujotiekius - Šiaurės srovę ("Nord Stream") ir Pietų srovę, nors joms nėra nei naujos paklausos, nei naujo turimo dujų tiekimo. Jei dujotiekiai bus nutiesti, jie gali tapti švaistūniškais baltaisiais drambliais, nes daug pigiau naudotis esamais vamzdynais per Ukrainą."

Tai proto balsas, tačiau Baltijos jūroje baltasis dramblys, kuriam 27 komerciniai bankai sumes beveik keturis milijardus eurų, o garantuos Vokietijos ir Italijos eksporto kreditų agentūros, turi kur kas didesnę strateginę politinę prasmę. Plepalai apie "gryną komerciją" virsta saulėgrąžų lukštais. Bet finansavimo garantai verti susidomėjimo. Didieji europiniai juk atsisakė.

Jeigu vamzdis funkcionuos, tuos kreditus, kaip tikimasi, dengs vartotojai. Žinoma, jei jų vyriausybės bus įkišusios koją į Rusijos nuo seno statomus spąstus: šalys mat turinčios ilgam įsipareigoti pirkti ne mažiau nei apibrėžtą kiekį, nors iš kitur jau galėtų gauti pigesnių dujų, persiorientuoti ir į diversifikuotus šaltinius. Ne, tada Rusija gins savo kyšininkų verslo ir nacionalinius interesus "visomis priemonėmis" - atitinkamus V.Putino įstatymus Rusijos Dūma mielai suštampavo.

Tačiau juridinė finansinė savivalė Europos teismuose Rusijai gali kainuoti kur kas daugiau negu čečėnų žudymas - ne dešimtis tūkstančių, bet milijardų; ir jos visuomenėje jau nyksta baimė kilti protestais prieš V.Putiną.

Jei vartotojams bus leista rinktis, pavyzdžiui, suskystintų arba skalūno dujų variantą, itin brangiai kainuojantis Šiaurės dramblys gaus atitinkamo Vasiuko vardą. Bet negulės be prasmės, nes Maskvos nuosavybė Baltijos dugne suteikia pretekstą bet kada arba ir nuolat laikyti kadaise "neutraliuose" vandenyse rusų karo laivyną. Plius

"Mistralis", leidžiantis naujajai imperijai žaibiškai traiškyti bet kurias Baltijos čiabuvių gentis.

Prieš tokią didingą vadovo svajonę traukiasi ir pokarinių cheminių bombų bei kitų ekologinių katastrofų grėsmė, kapituliavo pakrančių šalys - Suomija, Švedija, Danija. Dar neaišku, ar kapituliuos, o tiksliau - kuo atsakys Motina Gamta. Suomijos įlankos dugne antai slūgso stori sluoksniai nuodingų pramoninių nuosėdų. Estija nesutiko leisti jų sukelti, o Suomija leido, jei kokios, nuodyti ir suomius, ir estus. Jau pradiniu etapu vamzdžio urvui nutiesti teks susprogdinti per 70 dumble gulinčių bombų. (Suomija leidžia. Jos buvęs ministras pirmininkas, prieš metus nusamdytas politiškai ginti "Gazprom" reikalų, pasekė G.Schroederio pėdomis.) "Nord Stream" eksperto latvio teigimu, nuodai po sprogdinimų tik pakilsią į viršų ir vėl nusėsią kaip buvę. Čia Motina Gamta gali su savo srovėmis pasiūlyti ir kitokių variantų. Bet jeigu žuvų, kurios jau dabar netinkamos valgyti, visai nebeliks, nes jos tiesiog išstips, tada dar geriau - estai ir suomiai, tarp jų Paavo Lipponenas, liks biologiškai apsaugoti.

Prieš kokią savaitę Briuselyje turėjome įdomų susitikimą. Europos Baltijos intergrupė pasikvietė Baltijos salų bendrijos atstovus. Jos

pasivadinusios B-7; pajutusios, nors priklauso Suomijai, Estijai, Švedijai, Danijai, Vokietijai, savo likimo ir būvio bendrumą, sudarė savotišką organizaciją. Interesai, projektai, bet ar neliekame pamirštos net savų vyriausybių, o kur dar Europa? Žmonės malonūs, tiesiog savi. Leidiniuose gražu ir įdomu. Tačiau paklausiau: kodėl nerandu nė žodžio apie didžiausią projektą, nuo kurio priklausys ir jūsų gyvenimas?

Tada posėdyje atsirado gyvenimo. Visiems labai rūpi, todėl visi tyli. Tylime todėl, kad tai politinis (!) projektas, vyriausybių reikalas, o žmonių nuomonės skiriasi. Ir savivaldybių pareigūnai nelyginant žuvytės nuščiuvę tyli, nors žino, kad ekologinė sistema labai keisis. Gotlando paukščiams bus visai liūdna, ir taip toliau. Lietuviai tyli, juolab ne saloje, tai dar galės trauktis atatupsti.

O ką, jei vis dėlto konvulsiškoji ekonomika ir ekologija paliks didįjį vamzdį riogsoti kaip epochos paminklą? Kokį nors Baltijos BAM'ą?

Tuo metu turime vieną surūdijusį vamzdį Vilniuje, Neries krantinėje. Kai kas pyksta, atseit negražus. O tas dugne jums gražus?

Kad nepagaunat ryšio, nieko, juk ir kiti meno kūriniai neišsyk atskleidžia simbolinę prasmę. Technologinės moderniosios gerovės ženklas, taip žiūrint, patiks. Vėliau. Vilniaus taryba galėtų prie vamzdžio-kirmino pastatyti lentelę "Nord Stream". Arba "Mord Stream". Paaiškinamosios lentelės, beje, praverstų ir surūdijusiems sovietinio propagandinio meno pavyzdžiams ant Žaliojo tilto. "Nord Stream" eina iš ten.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"