TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pažvelkime į prezidentės senelį

2015 04 29 6:00

Nesiliauja intensyvi šmeižto kampanija prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę, profesorių Vytautą Landsbergį, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinę direktorę Birutę Burauskaitę. Tai galima pavadinti informaciniu karu prieš Lietuvos valstybės pareigūnus. Nenutyla, o dar ir aktyvinama propaganda prieš Lietuvos laisvės kovotojus.

Pirmiausia norėčiau paanalizuoti nuožmų puolimą prieš prezidentę ir jos šeimą. Įtūžio kupini asmenys smerkia, kad ji priklausė komunistų partijai, dirbo dėstytoja, kad jos nematėme Sąjūdžio renginiuose, 1991 metų sausį prie televizijos bokšto. Norėčiau paklausti: kiek Lietuvos komunistų partijos narių apskritai pritarė drąsiam tikslui - tik nepriklausoma Lietuva ir ne pamažu, o dabar. Negaliu pasakyti už prezidentę, kaip ji tada mąstė, tačiau niekur neužfiksuota, kad ji buvo Mykolo Burokevičiaus vadovaujamos partijos sekėja. Likimas lėmė, kad ji tapo finansų ministre, vėliau - Europos Sąjungos (ES) komisare. Gabi, darbšti, geros orientacijos tapo populiari tarp ES vadovų.

Pastaruoju metu tapo „madinga“ narstyti prezidentės genealoginį medį. Taigi pažvelkime į KGB archyve saugomą prezidentės senelio Petro Korsako baudžiamąją bylą.

P. Korsakas stribų areštuotas 1945 metų kovo 3 dieną.

Čekistai apklausė keturis prieš jį nusiteikusius liudytojus. Šie teigė, kad P. Korsakas vokiečių okupacijos metu priklausė „baltųjų partizanų“ būriui, buvo ginkluotas, dirbo vokiečių vairuotoju, dalyvavo sovietinio-komunistinio aktyvo paieškose, konvojavo areštuotuosius, o sugrįžus sovietų armijai vykdė antisovietinę propagandą, savo namuose slėpė Lietuvos partizanus, ragino nevykdyti valstybinių prievolių teigdamas, kad Lietuva greitai bus laisva.

Akistatos tarp kaltinamojo ir liudytojų nebuvo surengtos, vokiečių okupacijos metais policijoje ir kitose struktūrose dirbę asmenys ar „baltųjų partizanų“ būrio, jeigu toks iš tikrųjų veikė, nariai dėl P. Korsako antisovietinės veiklos nebuvo apklausti. Nustatyti tiesą čekistai nė kiek nesistengė.

Tardomas kaltinamasis P. Korsakas teigė, kad per vokiečių okupaciją (1941-1945 metais) ir iki arešto dienos kartu su šeima dirbo žemės ūkio darbus savo 8 hektarų ūkelyje, vokiečiams netarnavo. Su jam reiškiamu kaltinimu nesutiko. Taip pat nurodė tris asmenis - to paties kaimo gyventojus, kurie gali patvirtinti jo parodymus, tačiau jie apklausti nebuvo.

Be teismo nuosprendžio 1945 metų rugpjūčio 28 dieną jis išvežtas į įkalinimo vietą Vorkutlagą (Komija). Byla prieš P. Korsaką Vorkutlage atnaujinta 1946 metų vasario 6 dieną. Lageryje toliau buvo tardomas ir dar kartą paneigė jam reiškiamus kaltinimus, liudytojų parodymų nepripažino ir juos kategoriškai atmetė, nes jie neatitiko tikrovės.

Nepaisant to, kaltinimas pareikštas pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58-1a straipsnį („Sovietų Sąjungos Tėvynės išdavimas“). Liudytojų parodymai, duoti Lietuvoje, buvo perrašyti į kaltinimą Vorkutlage. 1946 metų vasario 28 dieną nutarta P. Korsaką ištremti 6 metams katorgos darbų į Pečioros anglių baseiną. Nutarimas priimtas jam nedalyvaujant. Su nutarimu net nebuvo supažindintas.

Pabrėžtina, kad per tardymus Lietuvoje ir Vorkutlage P. Korsakas nuosekliai ir ryžtingai jam primetamą kaltę paneigė, kaltu neprisipažino tvirtindamas, kad ginklo neturėjo, vokiečių vadovaujamam būriui nepriklausė, vokiečių vairuotoju nedirbo, prieš sovietinius partizanus, sovietinius aktyvistus ir kitus piliečius nekovojo. Tai rodo jo tvirtumą, drąsą ir ištvermę.

Per tardymus Lietuvoje jis pripažintas tinkamu vidutinio sunkumo fiziniam darbui, nors po medicininės apžiūros jam nustatytas chroniškas reumatizmas. Jau kalint ir dirbant Vorkutlage po medicininės apžiūros konstatuota, kad tinkamas lengvam fiziniam darbui. Įkalintą P. Korsaką kamavo silpnumas ir dusulys. Jam diagnozuotas miokarditas, raumenų atrofija, poliavitaminozė, išsekimas. Pripažinta, kad fiziniam darbui netinkamas, invalidas. P. Korsakui tardymų ir kalinimo metu sugriauta sveikata. Todėl 1946 metų birželio 28 dieną nutarta jį iš įkalinimo Vorkutlage paleisti. Nutarimas paleisti grindžiamas SSRS MVD 1946 metų balandžio 19 dienos įsakymu Nr. 00336. Remiantis šiuo įsakymu buvo paleidžiami ir kiti politiniai kaliniai.

Sovietinėje nelaisvėje P. Korsakas išbuvo nuo 1945 metų kovo 3 dienos iki 1946 metų birželio pabaigos. Keista, tačiau pranešimo apie jo išvykimą iš Vorkutlago į Lietuvą byloje nėra. 1951 metais Lietuvos SSR MGB užklausė Komijos ASSR MGB apie P. Korsako baudžiamosios bylos rezultatus ir gavo atsakymą, kad jis nuteistas šešeriems metams tremties. Pagal kitus duomenis jis į Lietuvą sugrįžo.

Byloje okupacinio režimo jis buvo apkaltintas vienas, kitų apkaltintų asmenų nebuvo. Duomenų, kad jis būtų liudijęs prieš kitus asmenis, nėra. Čekistų klausiamas apie asmenis, vokiečių okupacijos metais buvusius „baltaisiais partizanais“, atsakė, kad tokių nežino.

Politinio kalinio ankstyvas paleidimas iš įkalinimo jo nediskredituoja, beje, tai ir nepriklausė nuo jo valios. Atvejų, kai buvo paleisti politiniai kaliniai dėl sveikatos, ypač pirmaisiais metais po karo, būta. Žinoma, buvo paleidžiami ir tie, kurie tapdavo čekistų parankiniais, agentais.

P. Korsakas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1990 metų gruodžio 19 dieną reabilituotas (atkurtos pilietinės teisės) kaip niekuo nenusikaltęs Lietuvos Respublikai. Represuotas nepagrįstai ir neteisėtai.

Prezidentės senelis mirė 1961 metais. Tyčiotis iš kantraus, drąsaus ir garbingo žmogaus žema ir amoralu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"