TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pažymos kaip Šventasis Raštas

2015 05 13 6:00

Darbo partijos, kurios kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus Vydas Gedvilas išgirdo griežtą prezidentės Dalios Grybauskaitės „ne“, pagrįstą slapta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažyma apie nederamą jo veiklą, atstovų iniciatyva Seimas ėmė svarstyti, ar visuomenė bent retkarčiais negalėtų sužinoti tokių „ne“ motyvų.

Parlamentarai skubos tvarka užsimojo keisti Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kad būtų numatyta, jog tam tikrais atvejais prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui teikiama specialiųjų tarnybų informacija apie konkrečius asmenis galėtų būti išslaptinta, jeigu to prašo valstybės vadovai, neprieštarauja pažymos herojus ir sutinka kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas.

Kol kas situacija yra komiška, jei ne grėsminga: kuo toliau, tuo dažniau specialiųjų tarnybų rašomos pažymos, pateikiamos tik vienos ar geriausiu atveju kelių aukščiausių institucijų vadovams, tampa įrankiu politinėje kovoje, kurioje aprašytų asmenų veikla, reputacija ir ateities perspektyvos paaukojamos aukščiausių vadovų varžybose, kieno žodis, o kartu įvaizdis visuomenės akyse taps geriau vertinamas.

V. Gedvilo istorija yra labiau simptominė nei išskirtinė, juolab kad politinėje padangėje dar nepamirštas vos prieš metus viręs skandalas dėl viceministrų „juodojo sąrašo“, taip pat apdangstyto itin slaptomis jų netinkamumą eiti pareigas iliustruojančiomis pažymomis. Kaip tada, taip ir dabar, ir, tikėtina, ateityje, jei galiojančios normos nebus pakeistos, asmenų tinkamumas eiti tam tikras pareigas bus vertinamas pagal niekam (beveik niekam) nepasiekiamus duomenis, kuriuos gali interpretuoti tik vienas ar keli aukščiausi politikai.

Tokiu atveju visuomenei, kuri šiose istorijose yra vienintelė tikrai suinteresuota šalis, - juk tai jos gyvenimas priklauso nuo to, skaidrus ir moralus ar susitepęs asmuo stoja prie svarbių sprendimų priėmimo bei vykdymo vairo, - paliekama tik galimybė klausyti oponuojančių politinių šalių ginčo, bet atimama teisė savo protu įvertinti, dėl ko verda kivirčas. Tai yra visuomenei priskiriama prievolė pasirinkti vieną kurią besiginčijančią šalį, patikėti jos teisumu, remiantis tik emociniais „patinka-nepatinka“ argumentais, ir toliau elgtis kaip bet kuriam tikinčiajam: garbinti savo stabą ir jo išsakomas tiesas, kartu niekinant svetimą stabą su jo mokymu (kalbėjimu).

Būtent tokios išvados peršasi gilinantis į V. Gedvilo neskyrimo ministru istoriją. Premjeras Algirdas Butkevičius viešai teigia, kad, susipažinęs su STT pažymomis, nemato kliūčių kandidatui būti paskirtam. Prezidentė D. Grybauskaitė viešai teigia, kad, susipažinusi su STT pažymomis, nemato jokių galimybių paskirti kandidatą. Kuriuo iš jų tikėti? Pasirinkimas vienas: tuo, kuris asmeniškai labiausiai patinka.

Pats V. Gedvilas šiuo metu tarsi lieka už kadro: nors istorija sukasi apie jo asmenį, pateikti konkrečių paaiškinimų jis negali, nes ne tik neturi teisės susipažinti su jo veiklą aprašančia pažyma, bet ir negali gauti konkrečių klausimų apie tą numanomą veiklą iš pažymas skaičiusiųjų, šiems nerizikuojant būti apkaltintiems atskleidus slaptą informacijos turinį.

V. Gedvilas - patinka jis ar nepatinka, tinkamai partijai ar vis dėlto teisėsaugos akiratyje esančiai organizacijai atstovauja - šiuo metu yra Seimo pirmasis vicepirmininkas. Vienas iš kelių aukščiausių valstybės pareigūnų, turinčių teisę susipažinti net su itin slapta valstybės paslaptį sudarančia informacija. Ar jums nekyla nerimas: kaip gali aukščiausias pareigas Seime eiti ir valstybės paslaptis žinoti asmuo, dėl svarių įtarimų, kaip teigia prezidentė, netinkantis net būti kur kas žemesnio rango pareigūnu - švietimo ir mokslo ministru? Regis, būtų logiška tikėtis, kad kilus tokiems svariems įtarimams šio asmens atžvilgiu jau turėtų būti pradėtas teisinio persekiojimo procesas. O štai ir ne: jau anksčiau pranešta, kad STT apie V. Gedvilą teiktoje ikiteisminių tyrimų duomenimis paremtoje pažymoje jokios neigiamos informacijos, taigi ir pagrindo persekioti, nėra.

Problemų kilo dėl kitos pažymos - su kriminalinės žvalgybos informacija, kurios, kaip galima suprasti iš viešo kalbėjimo, nematė net premjeras A. Butkevičius. Bet pagal tokiose pažymose pateiktus duomenis pradėti ikiteisminių tyrimų neįmanoma - bent taip prieš metus, paklaustas, kodėl pagal kriminalinės žvalgybos informaciją nepradedamas „juodajame sąraše“ atsidūrusių viceministrų persekiojimas, pareiškė STT vadovas Saulius Urbanavičius.

Kas yra duomenys, neleidžiantys pradėti tyrimo? Geriausiu atveju moraliniais kriterijais vertintina informacija. Tai, ką apie pareigūnus ir politikus privalo žinoti visuomenė, pagrindinė jų teisėja. Kol visuomenė tokios galimybės neturi, valstybė ir toliau valdoma pažymomis. Lyg Šventuoju Raštu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"