TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pedofilai ir nekrofilai Garliavos istorijoje

2012 04 19 6:01

Pedofilijos ledai Lietuvoje pajudėjo 

Ilgai lauktas "pedofilijos" skandalo teisminis nagrinėjimas įsibėgėja. Jame pedofilija yra kaltinamas verslininkas Andrius Ūsas, o nukentėjusioji yra nepilnametė Laimutės Stankūnaitės duktė, kuriai teisme atstovauja Garliavoje gyvenanti jos globėja Neringa Venckienė, buvusio L.Stankūnaitės sugyventinio ir mergaitės tėvo Drąsiaus Kedžio sesuo. Toje pačioje byloje A.Ūso artimieji - žmona ir tėvai - siekia, kad jis būtų reabilituotas, t. y. pripažintas nekaltas.

Dar daugiau, daugelio nuostabai, teisminis nagrinėjimas vyksta ir vyks viešai, nors, atrodytų, yra bent vienas gana civilizuotas ir visuomenei suprantamas motyvas bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose - svarstomi intymaus gyvenimo reikalai, maža to, susiję su mažametės galimu vaidmeniu juose.

Atviru teismą paskelbę teisėjai visuomenei paaiškino, kad viskas jau seniai yra vieša paslaptis ir reikia palengvinti žurnalistų darbą.

Bet ar iš tikrųjų viskas taip paprasta.

Netikėta Aukščiausiojo Teismo nutartis 

Priminsiu, kad A.Ūsas žuvo ar mirė mįslingomis aplinkybėmis 2010 metų birželį, važinėdamasis keturračiu. Jo palaikai rasti pakelės griovyje. Prieš tai D.Kedys A.Ūsą kaltino tvirkinus ir seksualiai prievartavus jo mažametę dukterį.

A.Ūsas žuvo po to, kai buvo nušauti teisėjas Jonas Furmanavičius ir L.Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Dėl to įtarimai buvo pareikšti dingusiam D.Kedžiui, 2010-ųjų balandį mirusiam ar žuvusiam taip pat mįslingomis aplinkybėmis. 

A.Ūsas žuvo po to, kai Panevėžio miesto apylinkės teismas nesėkmingai bandė atversti rezonansinę Kauno pedofilijos bylą, kurioje verslininkas A.Ūsas buvo kaltinamas tvirkinęs mažametę D.Kedžio dukrą.

2011 metų lapkričio 10 dieną Aukščiausiojo Teismo (AT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, kasacine tvarka išnagrinėjusi mirusio A.Ūso bylą, paskelbė, kad byla perduodama nagrinėti iš naujo.

AT 15 teisėjų, miglotai savo nutartyje deklaravusių, jog toks mirusio žmogaus bylos proceso tęsimas sudaro prielaidas įgyvendinti teisingumą baudžiamojoje byloje ir atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą bei Baudžiamojo proceso kodekso paskirtį, nutarė, kad baudžiamojo proceso tęsimas tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo.

Teismo nuomone, baudžiamojo proceso tęsimas, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti, negali būti siejamas tik su nekaltumo prezumpcijos principu ir aiškinamas, kad mirusiojo reabilitavimas galimas tik tada, kai toks asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo teismo nuosprendžiu.

Nesusivokimas ar nusikaltimas? 

Keista ši byla. Keista dėl dviejų dalykų. Pirma, nukentėjusios mergaitės motina nėra proceso dalyvė, net liudytoja, kai tebegalioja Vilniaus apygardos teismo 2009 metų spalio 6 dienos sprendimas, kad yra pakankamai įrodymų ją laikyti įtariamąja - kaltinamojo A.Ūso bendrininke, ir teismas įpareigojo prokurorus pareikšti jai įtarimus.

Tiesa, dėl nepaviešintų priežasčių Vilniaus apygardos prokuratūra tuo metu atsisakė kelti bylą L.Stankūnaitei. Bet juk vėliau buvo sukaupta ir daugiau įrodomosios medžiagos, į kurią prokuratūra ir naujasis teismas iki šiol niekaip nereagavo. Atnaujinus jau mirusio A.Ūso bylą L.Stankūnaitė buvo tik apklausta. Be liudytojo priesaikos ir įspėjimo apie baudžiamąją atsakomybę. 

Antra, pagal AT nutartį teisiamas miręs asmuo. Tai - pirmas Lietuvoje ir, kiek žinau, visoje Europos Sąjungoje atvejis. AT garbei reikia pažymėti, kad net keturi iš penkiolikos teisėjų tuo klausimu išsakė atskirąją nuomonę, kurios esmė - mirus kaltinamajam negali būti tinkamai užtikrintos kaltinamojo ar nukentėjusiojo teisės. Ar bet kuris Lietuvos pilietis, nors šiek tiek išmanantis teisę, tuo suabejotų?

Galima suprasti, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nurodančioms, kad mirusysis gyvas būdamas buvo nekaltai nuteistas, jo išteisinimo klausimą būtina teisiškai išspręsti. Bet lavoną teisti kaip gyvą galėjo sugalvoti tik sergantieji teisine šizofrenija su polinkiu į nekrofiliją. Arba to kažkam prireikė siekiant nusikalstamų tikslų.

Akivaizdu, kad anksčiau paminėtoje AT nutartyje dėl bylos atnaujinimo jau užprogramuotas bylos nagrinėjimo rezultatas.

Kai AT nutartyje paaiškina, kad baudžiamojo proceso tęsimas tikrinant pareikštų kaltinimų mirusiam asmeniui pagrįstumą savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, bylą nagrinėjantiems teisėjams tai reiškia tik viena - A.Ūsas turi būti pripažintas nekaltu.

Ypač, kai šalia - AT pirmininkas Gintaras Kryževičius, kuris vykstant teismo procesui yra viešai pareiškęs savo nedviprasmiškai negatyvų požiūrį į vieną iš teismo šalių - mažametės mergaitės, turinčios nukentėjusios statusą, globėją ir atstovę teisme.

Netrūks teisme ir G.Kryževičiaus požiūrį palaikančių "autoritetingų" ekspertų, sovietinės mokyklos psichiatrų, nuo seno susijusių su buvusiais sovietiniais "teisėsaugininkais", iškelsiančių abejonių nukentėjusios mergaitės liudijimų patikimumu. Bet svarbiausia priežastis, dėl kurios teismas išteisins A.Ūsą, ta, kad pripažinus po mirties asmenį kaltu Lietuva nuskambėtų visame pasaulyje, ne tik Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), kuriame A.Ūso artimieji bylą prieš Lietuvą tikrai laimėtų.

O kai bus pripažintas nekaltu A.Ūsas, tai ir įtarimų bendrininkavimu L.Stankūnaitei pareiškimo klausimas galutinai išnyks. Su visomis pasekmėmis nukentėjusiai mergaitei, jos teisėtiems interesams.

Tokiame kontekste suprantamas teismo nutarimas bylą nagrinėti viešai. Nes teismas finale pasielgs taip, kaip scenoje fokusininkas, po visų manipuliacijų rodydamas išsižiojusiems žiūrovams traukiamą iš skrybėlės triušį - nutartį pripažinti A.Ūsą nekaltu. Didžioji dalis žiūrovų susižavėję spėlios, kaip tai jam pavyko padaryti.

Už žmogžudystes teisime ir lavonus 

AT profesionalai savo nutartimi sukūrė Europos teisėje dar vieną precedentą - leido teisti lavonus už žmogžudystes. 

2012 metų balandžio 11 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė dar kartą, remdamasi AT nutartimi, patvirtino, kad prokuratūra gali surašyti kaltinamąjį aktą dėl D.Kedžio dviejų su pedofilija susijusių nužudymų baudžiamojoje byloje, perduoti D.Kedžio bylą teismui ir, kaip ir jo pedofilija apkaltintą A.Ūsą, teisti po mirties.

Nepadėjo ir tai, kad Generalinės prokuratūros prokuroras Raimondas Petrauskas bandė gelbėti padėtį teigdamas, kad D.Kedžio ir A.Ūso bylų negalima lyginti, nes pedofilija kaltintas verslininkas buvo apklaustas per ikiteisminį tyrimą, jam pateikti įtarimai, byla buvo pasiekusi teismą, o D.Kedys žuvo ar buvo nužudytas net neapklaustas.

Šią AT padiktuotą L.Gurevičienės unikalią nutartį galima suprasti nebent kaip pasiūlymą N.Venckienei: tu baigi kelti triukšmą dėl pedofilijos Lietuvoje ir Strasbūre, o mainais mūsų teisme apgini mirusio ar nužudyto, žmogžudystėmis įtariamo brolio gerą vardą.

Galima tikėti, galima netikėti samprotavimais viešojoje erdvėje apie kyšininkų, pedofilų teisėjų, prokurorų ir advokatų klaną bei jį solidariai palaikančius teisėsaugininkus. Tačiau, atrodo, dabar jau yra pagrindo norintiesiems tikėti Lietuvoje ir už jos ribų, kad toje pačioje terpėje yra ne tik pedofilų ar jų gynėjų, bet ir nekrofilų.

Valstybė pavojuje 

Yra vilties, kad ne visi yra išsižioję žiūrovai. Valstybė yra pavojuje, kai jos teisingumas patenka į slaptų šizofrenikų, paskirtų į aukščiausius postus, arba nusikaltėlių rankas. Tokie dalykai kartais rodomi siaubo filmuose. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė, nuo kurios priklauso, kas vadovauja teismų darbui, ir kuri gali per klaidą paskirtus netinkamus vadovus pakeisti, viso to, akivaizdu, nesuvokia.

Tad visos viltys iš esmės reformuoti mūsų teisinę sistemą taip, kad tokių nesąmonių, kokios vyksta dabar - ir ne tik pedofilijos bei su ja susijusių žmogžudysčių, bet ir "teroristės" Eglės Kusaitės, žuvusio pulkininko Vytauto Pociūno bylose ir t. t., - nebepasitaikytų, gali būti siejamos tik su tuo, ką išrinksime į Seimą per rinkimus spalio 14 dieną, jei visi rinkėjai bent kartą per 20 metų balsuos atsakingai. 

Tie kol kas esantieji valdžioje, kurie valdo Garliavos procesą, užuot įvykdę Vilniaus apygardos teismo sprendimą, pareikšdami įtarimus gyvai L.Stankūnaitei ir vienaip ar kitaip išspręsdami jos kaltės ar nekaltumo klausimą, įtarimams panaikinti pasitelkiant ir užsienio ekspertus, pasuko šizofrenišku arba nusikalstamu keliu: kaltinimus pareiškė lavonui. Juk daugiau negu aišku, kad toks "teismas" pasibaigs verdiktu "lavonas nekaltas". Ir aišku, kad jis yra "užsuktas" ne tiesai išaiškinti. Tai tikrai EŽTT dėmesio verta byla.

Beje, teisinėje valstybėje įtariamojo (net ir kaltinamojo) mirtis savaime reiškia jo reabilitaciją. Pagal tą patį nekaltumo prezumpcijos principą. Tad A.Ūso artimiesiems ir AT nebuvo jokio reikalo kelti reabilitavimo klausimo. Kas kita, jei kas nors viešai apkaltintų mirusį A.Ūsą padarius nusikaltimą, kurio teismas neįrodė. Tada A.Ūso artimieji tam "kam nors" galėtų kelti bylą už šmeižtą ir neabejotinai ją laimėtų.

Tačiau nueita labai kreivu keliu, sukuriant dar ir precedentą, ateityje papildomai apkrausiantį teismus beprasmiškais reabilitacijos procesais. Matyt, pernelyg daug "ant kortos pastatyta".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"