TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Per anksti nuleisti rankas

2010 12 06 0:00

Pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei KEPCO, Lietuvai nepavyko išrinkti strateginio investuotojo naujai atominei elektrinei statyti. Tai rimtas smūgis. Premjeras Andrius Kubilius mėgino optimistiškai apibūdinti padėtį. Esą niekas nežlugo, "strateginio investuotojo atrankoje tiesiog baigėsi konkurso etapas, todėl prasideda tiesioginių derybų etapas Lietuvai". Bet konkurso tikslas buvo viską baigti šiuo etapu, tad ir išvengti antrojo, tiesioginių derybų tarpsnio. Nepasisekė to padaryti, tad sugrįžtama į beveik pradinę stadiją. Derybos su atskiromis kompanijomis gali tęstis dar metus, tad jėgainės statyba vėl atidedama.

Dar nėra visiškai aišku, kodėl KEPCO staiga pasitraukė iš konkurso. Manoma, kad šiokį tokį vaidmenį suvaidino Rusija, kuri, pasak premjero, mėgino atkalbėti potencialius investuotojus. Per Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą Seule lapkričio 9-10 dienomis buvo pasirašyta daugiau nei 10 susitarimų, tarp jų - dėl rusiškų dujų tiekimo ir telkinių Rytų Sibire eksploatavimo. Maskva galėjo duoti suprasti, kad Seulas turi rinktis tarp šalies, kuri turi tik vieną stambaus masto projektą, ir šalies, kuri jų turi dešimtis, jei ne šimtus.

Kita galima priežastis - abejonės dėl Lietuvos projekto atsipirkimo, ypač kai Rusija ir Baltarusija skelbia, kad jos irgi statys atomines jėgaines. Pastačius visas tris jėgaines kiltų klausimas, kam ir kokiais kiekiais Lietuva galėtų parduoti savo elektrą. Sąlygos statyti jėgainę buvo gerokai palankesnės prieš 5-10 metų, bet tada prezidentas ir valdžia ramiai snūduriavo.

Yra ir trečia galimybė. Sakoma, kad Pietų Korėjos kompanijos pasiūlymas buvo itin palankus Lietuvai. Sužinoję, kad yra vieninteliai konkurso kandidatai, pietų korėjiečiai galbūt pasitraukė tikėdamiesi tiesiogiai derėdamiesi išsikovoti sau geresnių sąlygų.

Būta užuominų, kad KEPCO sprendimą paveikė JAV nutarimas remti Baltarusijos jėgainės statybą. Taip nebuvo. KEPCO iš konkurso nutarė pasitraukti lapkričio 24 dieną, o JAV pareiškė savo paramą gruodžio 1-ąją, taigi praėjus savaitei po korėjiečių nutarimo.

Vašingtono parama jėgainės statybai Baltarusijoje nėra naudinga Lietuvai. Baltarusija viena negali pastatyti atominės elektrinės, Rusija jai nepadės, tad neaišku, ar Minskas sugebės įgyvendinti savo planus. JAV parama suteikia legitimumo Baltarusijos projektui, gal palengvins pritraukti investuotojų.

Kai kurie JAV nutarimą laiko beveik išdavyste. Toks vertinimas yra per griežtas. Sovietų Sąjungai žlugus, JAV skyrė pirmenybę buvusioje SSRS teritorijoje likusio prisodrinto urano perdavimui Rusijai, kad ši padarytų jį nekenksmingą. Ukraina ir Kazachstanas šias pavojingas medžiagas seniai perdavė Rusijai, tik Minskas atsisakė tai daryti. Prieš pusmetį Baltarusija atnaujino derybas ir jos baigėsi sėkmingai. Valstybėms, kurios atsisako neskaidrių branduolinių programų arba sodrinto urano, JAV siūlo paramą kuriant taikią branduolinę programą. Todėl Amerika paskelbė palaikanti Minsko siekį statyti jėgainę. Nežinia, kokia bus ta parama, kuo ji skirsis nuo Vašingtono paramos Lietuvos atominės jėgainės statybai.

Vyriausybė toliau sieks statyti atominę jėgainę kaip sudėtinę dalį priemonių Lietuvos energetikos nepriklausomybei užtikrinti. Tai svarbus ir palaikytinas siekis. Negaliu pritarti Birutės Veisaitės nuomonei, esą "mistinė" energetikos nepriklausomybė - jau praeities dalykas, nes Europos Sąjunga (ES) dabar pirmenybę teikia šalių narių ir gretimų valstybių energetikos Šengenui - nuo Rusijos iki Alžyro. Energetiškai nepriklausomi kraštai, kaip jos minėta Rusija ir Alžyras, taip pat Vokietija ir kitos didelės ES valstybės, gali rūpintis energetikos Šengenu ir diversifikacija. Tačiau tai prabanga valstybei, kuri turi tik vieną tiekėją, o tas tiekėjas ne kartą griebėsi energetinio šantažo ir neslepia savo monopolistinių siekių.

Būtingės ir "Klaipėdos naftos" terminalai užtikrina naftos ūkio nepriklausomumą. Suskystintų dujų terminalas (SDT) išvaduotų Lietuvą nuo priklausomybės Rusijai. Neturėdama tokio terminalo, tad ir negalėdama dujų pirkti tarptautinėse rinkose, vadinamajame spot market, Lietuva kurį laiką už dujas mokėjo gerokai daugiau negu, tarkime, Vokietija. Vos Rusijos dujų kainos smuktelėjo, pradėjo sklisti kalbos, jog Lietuvai nereikia SDT. Pastačius STD, esą jis liktų nenaudojamas, o į jį investuoti pinigai būtų iššvaistyti. Propagandos vajus prieš SDT tiek įsibėgėjęs, kad tokių argumentų girdėjau net praeitą savaitę viešėdamas Čikagoje. Bet dujų kainos bus mažesnės tik tada, kai bus alternatyvių šaltinių. Be SDT Rusija visada galės jas pakelti. Atsisakyti SDT tolygu atsisakyti Būtingės ir "Klaipėdos naftos" terminalų.

Reikia ir elektros nepriklausomumo. Mažas žingsnis šia linkme jau žengtas, susitarus dėl elektros jungties su Švedija. Seniai ketinama statyti elektros tiltą į Lenkiją. Akademikas Jurgis Vilemas mano, kad tiltas būtinas kaip energetikos saugumo objektas ir nereikia jo sieti su atomine elektrine. Tačiau Varšuva ligšiol vilkina statybą, iš dalies dėl to, kad elektros tiltas Lenkijai nereikalingas, jei per jį nebus tiekiama elektra iš naujos atominės jėgainės.

Vyriausybė pasiryžusi statyti naują elektrinę. Kol kas projektą palaiko būsimi partneriai - Estija, Latvija ir Lenkija. Šią savaitę Europos Komisijos (EK) energetikos komisaras Guentheris Oettingeris patvirtino, kad EK remia regioninės branduolinės jėgainės ir elektros tiltų statybą. Reikia stengtis maksimaliai pasinaudoti EK gera valia ir įtaka, nors neaišku, kokį vaidmenį gali suvaidinti EK, išjudinant jėgainės statybą. Demokratijų vyriausybės negali nurodyti bendrovėms, ką jos turi daryti. Kiekvienu atveju ilgai delsti neįmanoma. Estijos pareigūnai ne kartą pareiškė nepasitenkinimą dėl lėto jėgainės statybos tempo. Dar ne statoma, tik kalbama apie būsimą statybą. Iš naujo prasideda investuotojo paieškos. Tad per anksti nuleisti rankas.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"