TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Permainos Seimo rinkimuose

2015 10 23 6:00

Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka, leidžianti iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų vidurkio visose apygardose, prieštarauja Konstitucijai, nes dėl didelių skirtumų apygardose rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai. 

Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas tarsi padėjo tašką jau senokai vykusiems svarstymams apie tai, kad esamos rinkimų apygardų ribos negarantuoja maždaug vienodo rinkėjų skaičiaus kiekvienoje apygardoje.

Būtų keista, jei rinkimų apygardos būtų maždaug vienodos pagal rinkėjų skaičių. Juk jos brėžtos 1992 metais, kai Lietuvos demografinis peizažas atrodė visaip kitaip: ir gyventojų buvo daugiau, ir kaime gyveno daugiau žmonių, ir emigracijos beveik nebuvo.

Rinkimų apygardų ribų perbraižymas bus nemenkas sukrėtimas Seimo rinkimų procesui, o tiksliau – sukrėtimas pusei renkamo Seimo. Būtent 1992 metais priimtos Seimo rinkimų taisyklės buvo tikrų tikriausias kompromisas tuo metu politiniame lauke žaidusioms politinėms jėgoms. Tuometė Lietuvos demokratinė darbo partija, vadovaujama Algirdo Brazausko, norėjo, kad būsimas Seimas būtų renkamas pagal proporcinę rinkimų sistemą. Lietuvos Sąjūdis, vadovaujamas Vytauto Landsbergio, pasisakė už parlamento rinkimus pagal mažoritarinę (daugumos atstovavimo) sistemą. Iš šių dviejų siūlymų nė vienas negalėjo būti atmestas, nes tam neužteko jėgų nė vienai politinio ginčo šaliai. Pasirinktas, matyt, geriausias tokioje situacijoje sprendimas: pusę Seimo rinkti pagal vieną, pusę – pagal kitą rinkimų sistemą. Kadangi pagal proporcinę sistemą renkama 70, o pagal mažoritarinę – 71 Seimo narys, galima teigti, jog minimalia persvara nugalėjo Sąjūdis.

Bet kuriai politinei sistemai kur kas geriau, kai jos funkcionavimo taisyklės nėra dažnai kaitaliojamos. Seimo rinkimų taisykles reikia skirti į dvi dalis, nes pusė mūsų parlamento renkama pagal vienas, kita pusė – pagal kitas taisykles. Kalbant apie rinkimus pagal proporcinę rinkimų sistemą, vertėtų pasidžiaugti, kad dažnų ir didelių taisyklių kaitaliojimų nebuvo. Pastarasis keitimas vyko 1996 metais. Tuomet partijoms buvo padidintas barjeras norint patekti į Seimą – vietoj 4 proc. įvestas 5 proc. balsų minimumas (koaliciniams sąrašams šis slenkstis padidintas iki 7 proc.). Kita tais pačiais metais priimta naujovė – kandidatų, įtrauktų į partijų sąrašus, reitingavimas.

Kalbant apie rinkimus pagal mažoritarinę sistemą, pirmiausia norisi paminėti nevykusį bandymą keisti rinkimų taisykles 2000 metais, kai konservatorių valdomas Seimas pataisė Rinkimų įstatymą ir panaikino antrąjį turą vienmandatėse apygardose. Tai buvo motyvuojama siekiu taupyti lėšas, tačiau šis argumentas prastai slėpė Tėvynės sąjungos elito viltis laimėti daugiau mandatų vienmandatėse apygardose. Rinkimų rezultatai parodė, kad konservatoriai apsiskaičiavo – vietų Seime gavo mažiau, negu būtų galėję laimėti per du turus. Kartu konservatoriai sukūrė negerą precedentą, kai likus keliems mėnesiams iki rinkimų valdančioji dauguma keičia rinkimų taisykles.

Kitas ir galbūt daug svarbesnis rinkimų taisyklių keitimas susijęs su rinkėjų skaičiumi apygardose. Tačiau reikia pabrėžti, kad iki šiol apygardų ribos nebuvo liečiamos. Įstatymu buvo keičiamas tik rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo rinkėjų skaičiaus visose apygardose. Pastarasis toks keitimas vyko 2002 metais. Pataisytas Seimo rinkimų įstatymas leido rinkėjų skaičiui skirtis ir svyruoti 0,8–1,2 koeficiento nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus visose rinkimų apygardose. Kitaip tariant, rinkėjų galėjo būti iki 20 proc. tiek mažiau, tiek daugiau nuo vidutinio skaičiaus.

Dabar, kai Konstitucinis Teismas nustatė, kad iki 20 proc. nuokrypis prieštarauja Konstitucijai ir kad jai neprieštaraus tik nuokrypis iki 10 proc., nelieka nieko kito, tik keisti rinkimų apygardų ribas. Vyriausioji rinkimų komisija jau yra parengusi projektą, numatantį pakeisti apygardų ribas iš esmės, tačiau jį planuota įgyvendinti tik prieš 2020 metų Seimo rinkimus. Dabar, kai Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, šį projektą reikės įgyvendinti prieš 2016-ųjų Seimo rinkimus.

Nelengva prognozuoti, kaip naujos apygardų ribos atsilieps parlamento rinkimų rezultatams. Vertinant vien aritmetiškai, vilniečiai išrinks į Seimą daugiau parlamentarų, nes vietoj dešimties apygardų Vilniuje jų bus trylika. Kauniečiai, priešingai, Seime turės vienu atstovu mažiau. Tačiau vienas dalykas yra bemaž aiškus: mažėjant žmonių kaimuose ir miesteliuose vis daugiau potencialių rinkėjų atsiranda miestuose. Išlyginus rinkimų apygardas taip, kaip reikalauja Konstitucinis Teismas, miestų gyventojai išrinks daugiau Seimo narių. Vertinant politologiškai, naujos apygardų ribos bus naudingesnės toms politinėms partijoms, kurioms geriau sekasi miestuose, – Tėvynės sąjungai ir Liberalų sąjūdžiui. Socialdemokratams ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje nelengva, todėl naujos apygardų ribos jiems turėtų būti nelabai palankios.

Tačiau rašant šį komentarą paaiškėjo, kad Seime buvo pateiktas siūlymas iš viso keisti rinkimų sistemą – atsisakyti vienmandačių apygardų. Kitaip tariant, kam taisyti, jei galima nupjauti. Darosi įdomu – Seimo vadovybė negali nežinoti stipraus nemažos dalies rinkėjų nusistatymo prieš partinius sąrašus, jų noro rinkti parlamentą tik vienmandatėse apygardose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"