TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Permainų prezidentas ar tiesiog marksistas Barackas Husseinas Obama?

Iki kitų prezidento rinkimų JAV liko dar beveik metai, bet rinkimų kampanija jau dabar tokia arši, lyg rinkėjai turėtų apsispręsti dar prieš išvyniodami šv. Kalėdų dovanas.

Lietuvoje, kur vis dar mėginama apsimesti, jog rinkimų kampanija vyksta tik mėnesį, kai nepamainomasis Zenonas Vaigauskas paskelbia jos pradžią, sunku net suvokti JAV rinkimų kampanijos apimtis. Ir ne tik kalbant apie milžiniškas kandidatų bei partijų išlaidas.

Informacijos apie kandidatus – tiek, jog sužinai net tai, ko gal ir nenorėtum žinoti. Kadangi žiniasklaida, ypač – įtakingi blogeriai, atvirai (o ne paslapčia, kaip įprasta Lietuvoje) remia konkrečius kandidatus, apie jų priešininkus jie stengiasi iškapstyti menkiausias nemalonias smulkmenas, kurias sumaniai pateikus, galima rimtai pakenkti.

JAV didžioji politika – ne silpnų nervų ir jautrios sielos žmonėms.

Vyriausiasis rinkimų kampanijos vadas

B.Obama yra tobulas politiko, kuriam rinkimų kampanija niekad nesibaigia, pavyzdys. Ne veltui jis dažnai vadinamas „vyriausiuoju rinkimų kampanijos vadu“, primenant, jog jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Bent kartą per savaitę JAV prezidentas pasako kalbą remontuojamo tilto fone ar kokioje nors gamykloje, mėgindamas įtikinti amerikiečius, jog yra vienintelis, galįs sukurti darbo vietas ir užtikrinti šviesų rytojų.

B.Obama šiais metais jau dalyvavo 140 renginių, kuriuose renkamos rinkimų lėšos. Net stebina, kaip jis dar turi laiko tiesioginėms pareigoms, juk tokie renginiai vyksta visoje šalyje – nuo rytinės iki vakarinės pakrantės, kurias skiria tūkstančiai kilometrų.

Juodaodžio politiko išrinkimas prezidentu yra tobulas amerikietiškos svajonės įsikūnijimo pavyzdys.

Aštuoniolikametės baltaodės studentės ir keleriais metais vyresnio tamsiaodžio studento iš Kenijos sūnus prestižiniame Harvardo universitete baigė brangias teisės studijas. Net keturiasdešimties nesulaukęs B.Obama tapo Ilinojaus valstijos senatoriumi, po kelerių metų - JAV Senato nariu. Vainikavo savo pasiekimus tapdamas 44-uoju JAV prezidentu.

2008 m. rinkimų kampanijos šūkis „Taip, mes galime“ jam puikiai tiko.

B.Obama rėžė tokias įtikinančias kalbas, jog dauguma rinkėjų lyg užburti nesusimąstė, jog įkvepiančias kalbas jam rašo talentingi kalbų rašytojai. Jų tekstai visada pateikiami telesuflerių ekranuose, o rinkimų kampanijos strategiją dėlioja sumanūs politikos konsultantai. Beje, B.Obamos priklausomybė nuo telesuflerių plačiai žinoma ir yra pokštų bei šmaikščių istorijų šaltinis.

Jaunatviškas, savimi pasitikintis, iškalbingas – žodžiu, svajonių kandidatas. Toks atrodė B.Obama 2008 m. Ypač po žodžius dažnai painiojusio prezidento George‘o W. Busho aštuonerių valdymo metų. Tie, kas viešai drįsdavo abejoti B.Obamos sugebėjimu valdyti, mat, jis neturi jokios verslo ir šiaip darbo patirties, išskyrus tai, jog dirbo bendruomenės organizatoriumi Čikagoje, būdavo mikliai apšaukiami rasistais arba piktavaliais neišmanėliais.

Bet pastarieji dabar vis dažniau su pasididžiavimu ištaria: „O ką mes jums sakėme“.

Pamenu, Dalią Grybauskaitę taip pat kai kas vadino lietuviškuoju B.Obama – laukiamų permainų simboliu. Matau, jog jos populiarumas Lietuvoje išlieka aukštesnis nei B.Obamos JAV. Bet prisipažinsiu, man keistokai atrodo Lietuvos prezidentės ir JAV lyderio populiarumo „Facebooke“ lyginimas. Amerikiečiai juk nelygina, ar tarp jų „Facebooko“ vartotojų populiaresnis jų prezidentas, ar kitų valstybių vadovai. O bendri skaičiai – 24 milijonai B.Obamos fanų ir apie 60 tūkstančių D. Grybauskaitės gerbėjų – tiesiog nepalyginami.

Susižavėjimas praėjo, tikrovė nepatinka

Tačiau B.Obama yra tobulas politiko, su kuriuo sieti perdėti lūkesčiai, o po to žiauriai nusivilta, pavyzdys. Jau retai išgirsi: „Taip, jis gali“.

Praėjusią savaitę atliktos apklausos, kurią užsakė skirtingoms politinėms jėgoms simpatizuojantys NBC televizija ir dienraštis „The Wall Street Journal“, rezultatai parodė, jog likus metams iki B.Obamos kadencijos Baltuosiuose rūmuose pabaigos trys ketvirtadaliai amerikiečių mano, jog šalis juda neteisinga kryptimi. Tiek pat apklaustųjų teigė, jog jie nusivylė prezidento sugebėjimu tvarkyti ekonomiką, suvaldyti bankus ir jo darbu apskritai.

Nedarbas ir toliau siekia 9 proc., nors B.Obama žadėjo, kad šiuo metu nebus aukštesnis nei 8 proc. Nors Europos šalyse ir Lietuvoje nedarbo rodikliai gerokai blogesni, amerikiečiui bedarbiui nuo to nelengviau.

B.Obamos pažadai prikelti JAV ekonomiką kuriant darbo vietas atsinaujinančios energijos versle baigėsi didžiuliais skandalais. Bendrovė „Solyndra“, kurioje prezidentas B.Obama pakiliai kalbėjo apie saulės energijos privalumus ir „žaliąją“ ekonomiką, po kelių mėnesių bankrutavo, atleido 1100 darbuotojų ir mokesčių mokėtojams padarė daugiau nei 500 milijardų dolerių nuostolio. Bendrovei buvo suteiktos paskolos valstybės vardu, maža to, vyriausybė įsipareigojo investuotojams nuostolius padengti, jei įmonė žlugtų.

Praėjusią vasarą su šeima dar važiavome pro naują stiklinį, saulėje tviskantį „Solyndros“ bendrovės pastatą Kalifornijoje. Atrodė lyg klestinčios ekonomikos ir permainų pavyzdys. Rudeniop kompanija žlugo, tapdama karščiausiu Vašingtono skandalu.

Vos tapęs JAV Prezidentu už gražias kalbas apie karus, kuriuos jis pabaigs, Guantanamo kalėjimą, kurį jis uždarys, B.Obama gavo Nobelio taikos premiją, Bet kalėjimas tebeveikia, JAV kariškiai, nors negausiai, jau dalyvavo ir Libijos konflikte.

Kai B.Obama pranešė jog nužudytas Osama Bin Ladenas, Vašingtono metro ir visoje šalyje kilo stichinės džiaugsmo demonstracijos. Mačiau jaunuolius, metro patriotiškai skanduojančius „Mes nugalėjome“ ir „Tegyvuoja JAV“. Tik niekas nebešūkavo: „Tegyvuoja Obama“.

B.Obama dažnai skaito jausmingas kalbas apie augančią turtinę nelygybę ir blogus bankininkus, tačiau iš Volstryto bankininkų gavo gerokai daugiau lėšų rinkimams nei kiti jo varžovai. 50 tūkst. dolerių už galimybę šalia B.Obamos lėšų rinkimo vakarėlyje pabūti mokantys rėmėjai, sutikite, taipogi nėra vargšai.

Suskilusi Amerika

Po trejų B.Obamos metų Baltuosiuose rūmuose vėl kalbama, jog Amerikai reikia lyderio, o amerikiečiai susiskaidę ne mažiau nei B.Obamos pirmtako G. W. Busho metais.

Demokratų ir Respublikonų, įtakingiausių ir didžiausių partijų politinė kova pagilina JAV piliečių skilimą. Juos išskiria priešingos pažiūros į mokesčius, šeimos vertybes, rinkos priežiūros principus ir į tai, koks turėtų būti JAV vaidmuo šiame netvariame pasaulyje.

Lietuvoje, kur kone kiekvienas su savo partiečiais apsipykęs politikas ar politiką sumanęs pažaisti asmuo steigia naują partiją, reikia gerokai pavargti, kol tarp keliasdešimties veikiančių partijų surastum šiokių tokių idėjinių skirtumų. Skiriasi tik pavardės rinkimų sąrašuose, nors ir jų gali atrasti vis kitoje partijoje prieš kiekvienus rinkimus. JAV skirtumai tarp partijų yra esminiai.

Pažįstu daug amerikiečių, kurie B.Obamos kitaip nei marksistu nevadina. Žinau ir tokių, kurie 2008 m. buvo šventai įsitikinę, jog jis yra Permainų prezidentas, nors dabar dėl to nebėra tokie tikri.

Prezidentui B.Obamai valdant kilo masinis ir labai įtakingas Arbatos partijos judėjimas, vienijantis amerikiečius, besipriešinančius valdžios galių augimui, piliečius, kuriuos gąsdina augantis valstybės skola.

Arbatos partijos aktyvistai reikalauja suvaldyti nelegalios imigracijos srautus ir mažinti socialines išmokas. Kad ir kaip sunku lietuviams būtų patikėti, maždaug 1 iš 7 amerikiečių gauna maisto talonus.

Kitoje politinio spektro pusėje yra visame pasaulyje išplitęs „Užimk Volstrytą“ judėjimas. Palapinių miesteliuose JAV didmiesčiuose įsikūrę protestuotojai reikalauja nemokamo aukštojo mokslo, bausmių bankininkams, karų užbaigimo ir darbo kiekvienam.

Kad amerikiečiai yra susiskaldžiusi nacija, gerai atskleidžia minėtos NBC televizijos ir „The Wall Street Journal“ surengtos apklausos pateikti atsakymai į atvirą klausimą kas nepatinka jų šalyje.

„Manau, jog reikalai dramatiškai pakrypo turtingųjų ir kelių išrinktųjų naudai“, – sako vieni.

„Man baisu dėl mano vaikų ir anūkų, mes judame socialistinės valstybės link“, – atšauna kiti.

B.Obama tikrai nebus kandidatu, kuris gali suvienyti tokių priešingų nuomonių rinkėjus. Jis nebežada vienybės, kaip tai darė 2008 m. Kita vertus, kol kas nematyti ir jokio kito kandidato, kuris galėtų tai padaryti. Todėl JAV laukia vieneri įtemtos ir negailestingos rinkimų kampanijos metai, ir nugalėtojas gali paaiškėti tik 2012-ųjų lapkričio 6-ąją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"