TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Personalo skyrius

2012 02 23 6:00

Dar prieš daugelį metų su bičiuliais retsykiais pasidalydavome savo įžvalgomis: Lietuva - nepriklausoma, viską sprendžia pati, bet štai ir vėl į tokias svarbias pareigas paskirtas gana keistas asmuo... Toks, kuris jų akivaizdžiai neturėtų eiti. Ir kalba sukdavosi ne vien apie valstybės tarnybą, bet ir apie kitas veiklos sritis, susijusias su įtaka, pinigų srautais ir esminiais sprendimais.

Kartais net susidarydavo įspūdis, kad Lietuvoje veikia nematomas Personalo skyrius, kuris visus skrupulingai filtruoja. Tik ne į tą pusę, kurios reikėtų valstybei.

Pagaliau atėjo toks metas, kai sykį, pradėję lenkti pirštus, staiga nutilome ir suglumę sužiurome vienas į kitą.

Politiniai vadovai, jų patarėjai, teisėjai, prokurorai, advokatai, verslininkai, opinijos formuotojai, jos tyrėjai, net žmogaus teisių gynėjai - nemaža dalis jų turėjo kažką bendra, ko nesinorėjo garsiai įvardyti. 

- Ne, čia jau paranoja! - neiškentė kažkuris iš mūsų.

- O VSD? Ar Užsienio reikalų ministerija? - pasitikslino pirštų lenkėjas.

- Na taip, ten - KGB kapitonai, - sutiko skeptikas.

- O tie, kurie juos paskyrė? Jie ką, kitokie?

Klausimas galutinai įstūmė mus į aklavietę. Patikėti, kad net ir tie, kurie visus skiria, perėjo to paties Personalo skyriaus filtrą, matyt, dar reikėjo laiko.

Tačiau susėdę ir vėl prisimindavome keistų dalykų, pavyzdžiui, kaip kandidatuojant į prezidentus Stasiui Lozoraičiui staiga per patį kampanijos įkarštį pabėgo jo rinkimų štabo vadovas Valdas Adamkus - tarsi jį kas būtų išgąsdinęs. Jam pasišalinus į Čikagą ir S.Lozoraičiui likus be svarbiausiojo bendražygio, rinkimus laimėjo Algirdas Brazauskas. Po to S.Lozoraitis netikėtai mirė, A.Brazauskas taip pat netikėtai atsisakė garantuoto perrinkimo, ir jo vietą užėmė kadaise pasišalinęs V.Adamkus. Užėmė ne mažiau keistomis aplinkybėmis - teismui sutrypus Konstitucijos normą dėl trejų metų sėslumo cenzo ir Kaune užlūžus kompiuteriams. 

Bet ir tai - dar ne viskas. Keičiasi valdžios, bėga dešimtmečiai, o tiems kompiuteriams vis vadovauja Zenonas Vaigauskas. Nuo 1994 metų! Kad ir kiek bandėme prisiminti kitą valstybės pareigūną, kuris būtų toks pat nepakeičiamas, mums nieko iš to neišėjo. Jam vieninteliam patikėta teisė nuolat suvesti galutinį balsų balansą ir įteikti pažymėjimus besibalotiruojantiems prezidentams ir Seimo nariams. Simboliška. Gal tai tik sutapimas, bet tokią pačią pavardę turėjo ir du itin aukšto rango Lietuvos čekistai.

Pagaliau atėjo toks metas, kai net ir Personalo skyrius suklydo.

Vis dėlto Lietuvoje tebeveikė tokia politinė sistema, per kurios plyšius į svarbias pareigas vis prasprūsdavo ir patikros nepraėję asmenys. Jie buvo didžiausias skyriaus galvos skausmas, su dalimi jų pavykdavo susišnekėti, padėjus ant stalo kokį nors "kompromatą", bet buvo ir nepalenkiamų. Vienas jų - saugumo pulkininkas Vytautas Pociūnas, sumanęs išsiaiškinti, kas pavogė Baltarusijos opozicijai amerikiečių skirtus pinigus. Pasekmes - žinome.

Tačiau tą sykį, gal per skubėjimą, viskas buvo padaryta per daug įžūliai ir šiurkščiai. Prasidėjo parlamentinis tyrimas ir į paviršių pradėjo kilti Personalo skyriaus statytinių pavardės. Artimiausias prezidento ir ministro pirmininko patarėjas, Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė, žiniasklaidos žvaigždės... Pastarosios demaskuotos net nesutriko - jos mūru stojo už Personalo skyrių. Nuo jų neatsiliko pirmieji valstybės asmenys V.Adamkus ir Gediminas Kirkilas. Iliuzijos galutinai išsisklaidė.

Bet kai kam vis dėlto teko pasitraukti. Deja, neilgam. Vienas jų, buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas, šiandien jau kaip Seimo vicepirmininko Algio Čapliko patarėjas vėl linksniuojamas naujame kontekste - susidorojimo su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovais, matyt, taip pat nepraėjusiais patikros. Įdomus ir net pribloškiantis sutapimas: vos tik ir vėl buvo pradėta rašyti ir kalbėti apie D.Dabašinską, iš Estijos atėjo žinia - jis apdovanotas Marijos žemės Kryžiaus ordinu. Negi tie, kurie jį atsirinko, nieko nežinojo apie būsimo kavalieriaus vaidmenį V.Pociūno tragedijoje? Gal ir taip, bet štai dar vienas analogiškas sutapimas: Teisingumo ministerijai padėjus Minsko režimui įkalinti baltarusių opozicionierių Alesį Beliackį, iš Vengrijos atėjo žinia, kad ministras Remigijus Šimašius apdovanotas šios šalies ordino "Už nuopelnus" Komandoro kryžiumi - už kovą su totalitariniais režimais...

Kai prisimeni, kad pretendentus į kitų valstybių apdovanojimus parenka mūsų URM, klausimų nebelieka. Net labai išmintinga: apdovanosi Lietuvoje tuos, kuriems reikia kelti bylas, kils triukšmas, o čia - net svaresnė, tarptautinio lygmens indulgencija.

Tik štai kodėl nutilo ministras Audronius Ažubalis, taip karštai grasinęsis paviešinti kone šimto Personalo skyriaus kooptuotų diplomatų sąrašą, vis dar lieka neaišku.

Nors norint ir jį nesunku suprasti. Niekas nepasikeitė, mus toliau kontroliuoja tos pačios jėgos. Pasisakysi prieš jas - gali nebetikti net konsulu į Brestą.

Tiesa, Konstitucijoje sakoma, kad kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas kėsinasi į Lietuvos konstitucinę santvarką.

Bet apie tai - kitą kartą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"