Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Pertvarka dingo kirtimuose

 

Kalbant apie paklydimus ir dingimus įprasta sakyti – pasiklydo miške. Tačiau kai kertama iš peties, „iškertamos“ ir reformas. Ir miškų urėdijų pertvarka ne pasiklydo, ji jau beveik... nukirsta.

Susiklostė keista situacija: Seimo nariai delegavo Vyriausybę, patvirtino jos veiklos programą ir patys, iš daugumos, stabdo kabineto darbus bei planų įgyvendinimą. Prisipažinsiu, kartais pernelyg įsijaučiu, kai reikia padėti ten, kur išties reikia. Tačiau kai matau pačių iniciatorių žiovulį, nejučia pagalvoju, kad man to mažiausiai reikia. O vis dėlto svarbu – valstybės reikalai.

Būtų galima plėtoti temą apie didžiulį piliečių pasitikėjimą gavusios politinės jėgos, jos suformuotos koalicijos pajėgumą. Bet jis kol kas menkas – trūksta konkrečių problemų sprendimo būdų, o pasiūlytieji stokoja ir adekvatumo...

Ar tik nebūsim pasiklydę visiems ketveriems metams, ar esminių valstybės gyvenimą galinčių pakeisti reformų neištiks Miškų reformos likimas?

Tačiau dabar norėčiau pakalbėti apie vieną sumanymą – pertvarką, kuri yra konkreti ir kurią būtų galima remti, tik ji nevykdoma. Vyriausybės Seimui pateiktas miškų urėdijų reformos projektas gegužės pabaigoje turėjo būti apsvarstytas plenarinėje Seimo sesijoje. Bet, regis, per šią sesija, t. y. iki vasaros, jis nesulauks savo valandos.

Susiklostė nauja tradicija: anksčiau buvo sudaromos darbo grupės, dabar užsakomos ekspertizės. Jei norisi vilkinti reformą ar įstatymą, Seime galima užsakyti ekspertizę. Aną savaitę Aplinkos apsaugos komitetui beliko pratęsti garsiąją 46 Seimo narių užklausą dėl urėdijų reformos, mat pagal Statuto nuostatas nė iš vietos nepajudama, kol nebus išvadų, o nei Seimo valdyba, nei minėtas komitetas negali atmesti prašymo daryti vertinimą. Štai taip garsiai startavęs Miškų įstatymo pataisų projektas ir toliau lieka įstrigęs. Pirmą kartą ekspertų vertinimui, kaip žinome, buvo skirta 100 eurų, dabar šią pinigų sumą galbūt padidins iki 200 eurų. Gal „susimylės“ koks ekspertas ir sutiks daryti analizę? O gal net pasakys ką nors tokio, ko dar nepasakė patys miškininkai, STT, EBPO ar nepaliudijo kitų šalių patirtis ir pavyzdžiai?

Kol Seime reikalai stringa, Vyriausybė sėdi, krapšto galvą, svarsto, kokią gi pažabojančią novatorišką priemonę sugalvojus. Ir sumanė. Sako, kreipkimės į Konstitucinį Teismą, tegul įvertina, ar Seimo patvirtintas sprendimas dėl 42 savarankiškų urėdijų nėra antikonstitucinis. Tačiau net reformos priešininkai sutinka, kad šį palikimą – konkretų urėdijų skaičių, įrašytą įstatyme, – reikia naikinti. Kam tas svaidymasis ietimis? Kad būtų galima nukreipti dėmesį nuo koalicijos ir Vyriausybės neįgalumo? Imituoti ryžtingumą ir veiklumą? Pripažinimą, kad reforma JAU „iškirsta“ iš pašaknių? Todėl siūlau prevenciškai pažvelgti ir jau dabar užsakyti vertinimą dėl galimų 25 juridinių asmenų ar daugiau nei vieno juridinio statuso įmonės – juk dalis Seimo grius po kamienu, kad tik nebūtų įkurta viena įmonė. Būtų galima ir Seimo nariams pagrūmoti, kad jų sprendimai nekonstituciniai.

Tiesa, yra ir kitas kelias. Miškininkai sako, ir jie galbūt teisūs, jog suteikiama per mažai informacijos, tad nepasitikima ministru, jo komanda. Kodėl ministras aktyviau nepasikalba su visais suinteresuotaisiais? Tikrai raginu tai padaryti.

Ne mano darbas įtikinėti, ar gera ši reforma. Man regis, pertvarkos reikia, ir nemanau, kad žinybiniai butai už kelis eurus ne urėdijų darbuotojams yra gera praktika. Nemanau, jog pasipriešinimas reformai yra adekvatus, proporcingas, ir tai man kelia klausimų. Štai skaičiau vienos žurnalistės, buvusios laidos apie miškus vedėjos pamąstymus, esą natūralu, kad urėdas nori užauginti savo sodintą mišką, kuris, beje, auga 60–100 metų. Tad, suprask, natūralu, jei tiek laiko jis ir urėdijai vadovautų?

Sako, miškininkai aktyviai bendrauja su moksleiviais. Be jokios ironijos tariu jiems „ačiū“ – tai labai svarbus darbas! Tačiau nesuprantu, kaip tai susiję su urėdijų juridiniu statusu. Ar administraciniai pakeitimai gali sutrukdyti mėgti savo darbą ir mišką? Miškai išliks, reikės ir specialistų, kurie jais rūpinsis, dirbs šviečiamąjį darbą.

Kad nebūčiau apkaltinta, jog man nerūpi miškai ir nežinau, kaip sodinti medį, pasakysiu: ir medelius esu sodinusi (dėkoju Panevėžio miškininkams už kvietimą), ir talkose dalyvauju, ir raginu pro pirštus nežiūrėti į neaiškius kirtimus bei neaiškia kryptimi dingstančią medieną.

Baigdama kalbas apie miškų reformą tegaliu pasakyti, kad Vyriausybė ir ją delegavusi koalicija klaidžioja, o kartu – ir mes visi. Jau pusę metų veikia vis dar nauja vadinama Vyriausybė, kai valdžioje yra „valstiečiai“, galintys džiaugtis dviejų iš trijų šalies valdžios institucijų politine kontrole. Regis, kalnus galėjo nuversti. Šitiek prižadėta – tik imk ir daryk! Bet vietoj sprendimų – sąmyšis, o opozicijai tenka arba iki užkimimo Vyriausybės klausti: „Ar KONKREČIAI ruošiatės tai daryti?!“, arba iš nuostabos gūžčioti pečiais. Seimo darbotvarkė tuščia – Vyriausybė reformų Seimui „neneša“, matyt, neįkvepia miškų urėdijų pertvarkos patirtis, kad Seimo dauguma be skrupulų gali „iškirsti“ savo deleguotos Vyriausybės planus.

Pačiame Seime irgi susiklostė keistoka padėtis: čia sklando tautinių kostiumų, rojalių ir panašių „iš esmės gyvenimą gerinančių“ idėjų dvasia. Ir nieko, kad yra šiek tiek nekompetentingumo ir net sprendimų protokolų klastojimo. Et, nebūkim biurokratai!

O man labai neramu: ar tik nebūsim pasiklydę visiems ketveriems metams, ar esminių valstybės gyvenimą galinčių pakeisti reformų (pavyzdžiui, švietimo ir kitų) neištiks miškų reformos likimas?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"