TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Piliečių santalka: "Mus vienija rūpinimasis valstybe"

2006 06 19 0:00

Rytoj, birželio 20 dieną, Vilniuje į steigiamąjį susirinkimą renkasi šį mėnesį sukurtas neformalus judėjimas Piliečių santalka. Į "Lietuvos žinių" klausimus atsako šio junginio iniciatyvinės grupės narys Romas SAKADOLSKIS.

- Lietuvoje veikia įvairių visuomeninių organizacijų. Kodėl prireikė kurti dar vieną?

- Todėl, kad Lietuva išgyvena sunkią vidaus krizę. Valdžią krečia skandalai. Atotrūkis tarp valdžios ir žmonių didėja. Didelė dalis gyventojų jaučiasi bejėgiai savo valstybėje. Piliečių aktyvumas menkas. Okupacijos laikų nomenklatūrinė sistema stiprėja. Lietuva turtėja, bet santykinis skurdas didėja. Daug kas "balsuoja kojomis" - keliasi gyventi kitur, ieškosi laimės ne Lietuvoje.

Piliečių santalka atsirado iš būtino reikalo keisti tokią padėtį. Mus vienija rūpestis valstybe, noras apginti Konstitucijoje įtvirtintus principus. Tikime, kad Lietuvos piliečiai savo šalies šeimininkais taps tada, kai patys prižiūrės valdžią, pasieks, kad ji dirbtų skaidriai ir atsakingai.

Neužtenka balsuoti rinkimuose: valdžios priežiūra privalo būti nuolatinė, nepaisant kokios partijos ar ideologinės pakraipos asmenys yra valdžioje.

- Piliečių santalkos deklaracijoje griežtai atsiliepiama apie nomenklatūrą. Kuo šis požiūris naujas? Juk įprasta kartoti, kad nomenklatūra - sovietinis palikimas.

- Nomenklatūra stabdo Lietuvos valstybės ekonominę, socialinę, politinę pažangą. Klanų, grupuočių interesai, arti pinigų esančių žmonių asmeniniai reikalai ne tik supainiojami su valstybės rūpesčiais, jie ima viršų valstybės sąskaita.

Nomenklatūra iškreipia įstatymų leidybą, korumpuoja teismus, daro nebaudžiamą tarnautojų ir politikų neleistiną elgesį, žlugdo žmonių pilietiškumą, skatina bejėgiškumą, teisinį nihilizmą ir cinizmą.

Jeigu nomenklatūra būtų vien sovietinės okupacijos atgyvena, galima būtų tikėtis ilgainiui iš jos išsivaduoti. Tačiau šiandien Lietuvoje nomenklatūros gretas papildo ir jauni, laisvoje visuomenėje subrendę žmonės.

Tai blogis, kurio negali toleruoti laisvos valstybės piliečiai.

- Ar Piliečių santalka yra naujai kuriamos partijos užuomazga?

- Ne, Santalka nesiekia valdžios. Ji siekia, kad piliečiai veiksmingiau valdžią prižiūrėtų.

Demokratinėje sistemoje per partijas yra organizuojamas valstybės gyvenimas, siūlomi, priimami ir tikrinami sprendimai, renkami vadovai.

Deja, Lietuvoje partijų ir visuomenės darbotvarkės yra išsiskyrusios.

Partijos prastai atlieka svarbiausias savo funkcijas: prastai atstovauja piliečiams ir prastai sprendžia aktualiausias visuomenės problemas. Dažnai tai nelabai demokratiškai veikiantis ratas žmonių, kuriems rūpi dalytis postais ir pinigais, o valstybės reikalai pamirštami.

Santalka pasisako už stiprias, sveikas, demokratiškai veikiančias partijas. Mes palaikysime dialogą su visais politikais, kuriems rūpi valstybė.

- Koks yra Piliečių santalkos požiūris į valdžią?

- Žmonės įvairiai suvokia valdžios vietą valstybėje. Vieni nori jos kaip galima mažiau - tik tvarkai palaikyti, saugumui užtikrinti, kai kurioms paslaugoms teikti, ir mano, kad valdžia turėtų minimaliai kištis į žmonių gyvenimą. Kiti yra įsitikinę, jog valdžia privalo sudaryti visiems gyventojams lygias sąlygas asmeninei gerovei kurtis, o reikalui esant privalo savo piliečiais ir pasirūpinti.

Piliečių santalka nesiima spręsti, kuris valdžios modelis yra Lietuvai tinkamesnis. Tam yra politinės partijos, kurios rengia programas, ir rinkimai, kuriais piliečiai patiki valdžią vienai ar kitai politinei jėgai.

Tačiau joks valdžios modelis negali veikti, jeigu asmenys, kuriems valdžia patikėta, elgiasi neskaidriai, neatsakingai, nėra atskaitingi visuomenei. Santalka buria Lietuvos piliečius valdžios žmonių skaidrumui, atsakomybei ir atskaitomybei užtikrinti.

- Koks Santalkos ryšys su kitomis visuomeninėmis organizacijomis?

- Įsivaizduojame Santalką kaip žmonių ir organizacijų tinklą, kuriame vienas kitą susiranda įvairių patirčių asmenys, keičiasi idėjomis, imasi bendrų darbų. Tokios struktūros Lietuvoje neturime. Reikalas pribrendo ją susikurti.

Žinome, kad Lietuvoje pilietiškos iniciatyvos dažnai atsimuša į valdžios priešiškumo ar abejingumo sieną. Taip yra ir todėl, kad nomenklatūrai demokratinės procedūros tėra regimybė, o tokios valdžios žmonės nesidomi piliečių iniciatyvomis, laiko jas pavojingomis savo interesams.

Taigi svarbus Santalkos tikslas - piliečių solidarumo ugdymas. Siekiame, kad Lietuva eitų sveikų, demokratinių valstybių pavyzdžiu, kur pilietiškos organizacijos ir valdžia bendradarbiauja, kur tokia partnerystė laikoma valstybės stiprybės šaltiniu.

- O kodėl Jums atrodo, kad Santalkos neištiks toks pat likimas kaip kitų panašių struktūrų?

- Gali taip atsitikti, tačiau kelios aplinkybės skatina optimizmą.

Lietuvoje iš tiesų veikia nemažai visuomeninių organizacijų, bet jų tarpusavio ryšys yra menkas. Santalka teikia galimybę ieškoti sąjungininkų savo iniciatyvoms įgyvendinti.

Daug organizacijų jungia nedidelį bendraminčių ratą. O Santalka ryžtasi burti įvairių patirčių žmones. Todėl ir jos tikslai yra pakankamai bendri, kad visi sutilptume po vienu stogu.

Dauguma organizacijų veikia Vilniuje. Kitur Lietuvoje žmogui, norinčiam pilietiškai veikti, galimybės yra ribotos. Santalka siekia sudaryti sąlygas žmonėms iš visos Lietuvos imtis pilietiškų veiksmų.

- Kokia bus Piliečių santalkos struktūra?

- Piliečių santalkos organizacinė struktūra tik dabar kuriama.

Santalkos iniciatyvinė grupė birželio 20 dieną renkasi į pirmąją sueigą. Ten apsispręsime dėl struktūros ir dalyvavimo. Daug iniciatorių nori, kad struktūra būtų minimali, o dėmesys būtų skiriamas darbui.

Jau aiškėja, kad Santalka veiks per atskiras, pagal valstybės gyvenimo sritis suskirstytas darbo grupes. Jose bus svarstomos problemos, kuriamos pilietinės iniciatyvos. Darbo grupės greičiausiai bus pagrindinis Santalkos variklis. Taip pat galvojama apie klubus įvairiose šalies vietose.

Kuriose srityse ir kaip aktyviai dirbs Santalka, priklausys nuo jos dalyvių iniciatyvos.

- Kokie numatyti artimos ateities darbai?

- Pradedama veikti trijose srityse.

Teisėtvarka: jos stiprinimas, sąžiningo teisingumo vykdymo, asmens teisių ir laisvių užtikrinimas. Valstybė be teisingumo negali būti demokratiška, o Lietuvoje pasitikėjimas teisingumu yra nepaprastai menkas.

Savivalda: jos kūrimas, bendruomenių savarankiškumo skatinimas. Savivalda yra demokratijos pamatas. Demokratija klesti valstybėse, kuriose tvirta savivalda. Ir atvirkščiai - kur savivalda silpna, ten demokratijos trūkumas jaučiamas visose valstybės grandyse.

Viešieji finansai: skaidrus ir veiksmingas jų panaudojimas visuomenės gerovei. Svarbu, kad valstybės biudžeto lėšos - piliečių sudėti pinigai - būtų skirstomi atskaitingai, kad Europos Sąjungos struktūrinė parama patektų ten, kur labiausiai padės Lietuvos žmonėms.

Kitos aptariamos darbo sritys: švietimas ir mokslas, socialinė sauga, kultūra, kraštotvarka, pilietiškas verslas.

- Kas remia Santalkos veiklą?

- Santalkos idėją remia visuomeninės organizacijos ir pavieniai įvairių pažiūrų - politinės dešinės ir kairės - orientacijos žmonės.

Santalkos deklaraciją pasirašė jaunimo organizacijų - skautų, ateitininkų, studentų korporacijos "Re Publica" - nariai. Iniciatyvinėje grupėje yra interneto dienraščio "Bernardinai.lt", Pilietinės visuomenės instituto, "Transparency International", Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Demokratinės politikos instituto, Lietuvos Sąjūdžio, Santaros-Šviesos klubo, piliečių judėjimo "Kitas pasirinkimas", Lietuvos fronto bičiulių, Lietuvos žaliųjų judėjimo, nevyriausybinės organizacijos "Atminties namai", Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos tėvų forumo, Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenės, Vilniaus Žvėryno bendruomenės, kitų organizacijų nariai.

Jų dalyvavimas reiškia, kad organizacijose, kurioms jie priklauso, esama pritarimo Santalkos idėjoms, kad šios organizacijos linkusios naudotis Santalkos tinklu įgyvendindamos savo idėjas ir prisidėdamos prie kitų projektų.

- Kaip gauti informaciją apie Santalkos veiklą?

- Jau veikia interneto svetainė www.santalka.lt. Visi, kas nori gauti Santalkos žinialaiškius, turėtų apie šį norą pranešti elektroniniu paštu - pilieciai@gmail.com.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"