TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pilietinis Prisikėlimas

2008 03 21 0:00

Pirmą kartą frazė LIETUVOS POLITIKA MIRĖ buvo ištarta prieš anuos Seimo rinkimus. Daug ženklų rodė, kad taip ir yra. Tačiau praėję ketveri metai atskleidė dar vieną paradoksą. Net ir mirusi politika gali grimzti vis žemyn, žemyn ir žemyn.

Jau kiek kartų per šituos metus atrodė, kad daugiau nebėra kur - pasiektas pats dugnas! Tačiau po juo tuoj atsiverdavo kitas, dar žemesnis nuopuolio ratas. Lietuva vis labiau grimzdo į kuo tikriausią politinį pragarą.

Tokios politinės Apokalipsės trimitų genami lietuviai sprunka iš savo tėvynės, o likę čia priversti kęsti kasdienį valdžios (ir visų kitų, turinčių galios) tyčiojimąsi iš elementariausių bendrabūvio normų.

Demokratiją ir viešąjį interesą pamynusios partijos galutinai virto tik dėl asmeninės ir grupinės naudos kovojančiomis gaujomis. Viešas jų veikimas grįstas vien cinišku išskaičiavimu ir galios žaidimais, o skelbiamos idėjos skirtos tik propagandai.

Štai gera iliustracija. Vos socialliberalai grįžo pas valdančiuosius ir Artūras Paulauskas gavo Aplinkos ministeriją, jo politinės gaujos nariai, tarsi alkanų šunų būrys, metėsi grobio link.

Ir niekas jų nesulaikys! Nei piketai, nei žiniasklaidos dėmesys, nei elementarus gėdos jausmas. Turim savo žmogų aplinkos viršūnėje? Tada pirmyn - tvarkytis toje Lietuvos aplinkoje tarsi savo kieme!

Politinio veikimo degradacija net nustojo kuo nors stebinti. Nuostabą ir įtarumą kelia nebent džiugus faktas, kad pagaliau ėmė dirbti STT, kurią dabartinis VSD vadas buvo pavertęs mokslinių tyrimų institutu ir teorinių diskusijų apie korupciją vieta.

Tačiau ar tai irgi nėra tik jau matytas liguistas suaktyvėjimas prieš artėjančius rinkimus? Gal net bandymas išlaisvinti Seimo pirmininko postą buvusiam generaliniam prokurorui, vėl susigrąžinančiam šiek tiek prarastą įtaką teisėsaugai?

Nors pirmininko Viktoro Muntiano, kaip verslo pasiuntinuko, nešiojančio reikalingiems žmonėms po kelis tūkstančius litų, vaidmuo iš tikrųjų įsidėmėtinas. Tačiau veikiausiai ir šie naujausi faktai, panašiu korupciniu būdu atsiduriantys spaudoje, rodo tik bendrą nuopuolio mastą. Trakai, Kaunas - ir kas toliau? Ar šioje per ilgus metus gerai nušlifuotoje sistemoje gali būti išimčių?

Negrimzkime dar giliau į pesimizmą. Nors Didžioji savaitė tam ir būtų tinkamas metas. Geriau paklauskime savęs, ar žemiausias nukaršusios politikos dugnas, tikroji jos mirtis kartu nėra ir viltinga Prisikėlimo galimybė?

Manau, kad taip ir yra. Pasitikdami ne vien krikščionišką, bet ir atgimstančios gamtos šventę, galime viltis, kad senosios nomenklatūrinės politikos agonija leis galų gale prasikalti pirmiesiems naujos, iš tikrųjų demokratinės politikos daigams.

Vargu ar mūsų politinis Prisikėlimas įvyks jau per šiuos rinkimus. Vis dėlto PRISIKĖLIMAS turi prasidėti. Tai užkoduota bet kokios gyvybės logikoje. Po mirties eina prisikėlimas. Dar daugiau - be mirties prisikėlimo apskritai nebūna.

Štai kas man teikia vilčių - gyvybingumo pradas, esantis ne vien gamtos ir dvasios pasaulyje, bet ir visuomenės gyvenime. Politikai gulint dvokiančiame mirties patale, aplinkui matyti vis naujos pilietiškumo apraiškos.

Štai pamačiau Antaną A.Jonyną, rėžiantį ugningą kalbą prie Aplinkos ministerijos ir supratau - Prisikėlimas prasideda. Jeigu po dvidešimties metų vėl pakilo į kovą tokio lygio poetai ir menininkai - laukite permainų. Jeigu jau politinio dvoko neapsikentė ir į gatves išėjo tokio meditatyvinio tipo žmonės - naujasis Sąjūdis palies visų žmonių širdis.

Kai pagaliau įveikę gniuždančią baimę į kovą pakilo mokytojai, jau galime tikėtis visuomeninės brandos. Ar prie jų neprisidės kiti ASOCIALIOS POLITIKOS užengti viešojo sektoriaus darbuotojai? Tik pilietinis pasipriešinimas gali nutraukti tą jokiose civilizuotose šalyse jau nepasitaikantį žmonių išnaudojimą.

Tik taip galima sustabdyti ir toliau vis didėjančią socialinę atskirtį. Dabar jau įsitikinome - valdžia to nepadarys. Ji nepadės išnaudojamiems žmonėms, kaip nepadeda ir "Maximos" kasininkėms įgyti teisę bent Velykas švęsti su šeima. Šita valdžia juk visada palaiko stipresniųjų pusę.

Teisingumo pasiekti gali tiktai patys pilietiniam pasipriešinimui susitelkę žmonės. Ir šitas sunkiai įgytas supratimas yra didžiausia dabarties politinė vertybė.

Taigi, "braliukai" ir sesutės, pilietiškumas kyla iš politinės mirties puvėsių. Galbūt tai yra pati našiausia dirva gležniems atgimimo daigams. Todėl tikiu, kad naujasis aktyvus pilietiškumas vėl prikels mus demokratijai. Todėl tikiu, kad paskutiniuose mirštančios senosios politikos traukuliuose gimsta Naujoji Lietuva.

Čia, šiuose skausmuose iš naujo gimstame mes - savivaldi piliečių visuomenė. Pilietinis Prisikėlimas prasideda.

DELFI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"