TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pilietiškumo ugdymas - Lietuvos mokyklos našlaitis

2014 11 20 6:00

Jokia paslaptis, kad valstybės susirūpina problemomis, kai jas suaktualina jau iškilęs pavojus. Taip nutiko ir su nacionalinio saugumo klausimais Lietuvoje, tiesą sakant, visoje NATO, liudijant Rusijos įvykdytą Ukrainos teritorijų okupaciją.

Tačiau nacionalinis saugumas - ne vien finansai, karinės pajėgos ir saugumo tarnybų darbas. Valstybė stipri tiek, kiek jos gyventojų sąmonėje stipri tos valstybės idėja. Ji stipri tol, kol gyva piliečių valia aukoti savo saugų gyvenimą dėl tos valstybės išsaugojimo.

Toks pasiryžimas galimas tik tuomet, kai piliečiai jaučia ryšį su savo valstybe. Ji negali būti vien pašalpas mokanti ar viešąją tvarką palaikanti institucija. Su valstybe turi sieti emocinis ryšys, bendros istorijos ir atsakomybės už jos ateitį suvokimas.

Užtikrinti tokį ryšį visose moderniose valstybėse yra švietimo, konkrečiai - istorijos ir pilietinio ugdymo, užduotis. Istorijos mokymo padėtis palyginti nebloga, o pilietinis ugdymas daugumoje mokyklų tėra antraeilis užsiėmimas, į kurį niekas rimtai nežiūri. Pačių mokytojų liudijimu, pilietinis ugdymas tampa „langu“ tarp lietuvių kalbos ir matematikos arba proga pasidaryti namų darbus. Dar baisiau, kad esama atvejų, kai į šį dalyką taip pat žiūri net patys mokytojai.

Pilietiškumas yra unikalus mokymosi dalykas, nes nukreiptas ne vien į žinias, bet ir į praktikos bei vertybių formavimą. Tačiau ir praktika, ir vertybės labai sunkiai formuojasi, kai dėstomų žinių neseka realus mokytojo pavyzdys. Čia iškyla dvi dažnos mokyklos problemos. Pirma - vien istorijos mokytojams aktualūs valstybės švenčių minėjimai, per kuriuos galima pamatyti abejingą mokyklos direktorių (arba jis išvis nesirodo tokiuose renginiuose). Antra - mokytojų baimė kalbėti apie praktiškus, aktualius valstybės gyvenimo dalykus. Komentuoti politiką. Nereikia būti mokslininku norint suprasti, kad be mokyklos indėlio, vien namie jaunimo domėjimasis valstybės gyvenimu nesusiformuos. Tačiau tokia baimė ar nenoras kalbėti apie politiką neretai turi pagrindą, nes mokyklos, ypač provincijoje, yra gerokai politizuotos, o partinis direktorius nepraleidžia pro ausis nederamo „politikavimo“.

Sudėjus visa tai darosi aišku, kodėl pilietinį ugdymą galima vadinti Lietuvos vidurinio ugdymo našlaičiu. Ne tik mokiniai daug kur ateina į pamokas nusiteikę gerai praleisti laiką, nes „šitų žinių vis tiek nereikės“ - nėra egzamino, o mokomasi juk vis labiau vien dėl egzamino. Kita vertus, turime mokomąjį dalyką, bet neturime specialiai jam rengiamų mokytojų. Nėra vizijos, kaip reikėtų ugdyti piliečių praktinius įgūdžius ir kokių įgūdžių norime.

Džiugu tai, kad šios problemos jau sprendžiamos. Lietuvos edukologijos universitetas su Karo akademija žada 2016 metais pradėti rengti pirmuosius istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojus. Baigusieji studijas turėtų žinių tiek informacinio ir nacionalinio saugumo, tiek karinio parengimo, tiek politinio valstybės ir tarptautinių organizacijų veikimo bei, žinoma, istorijos srityse.

Vyksta ir diskusijos apie tai, ko norime pasiekti pilietiniu ugdymu. Į diskusijas sugrąžinti XX amžiaus pabaigoje kelti siūlymai įvesti mokyklose privalomą karinį rengimą. Kita vertus, raginama, atsižvelgiant į informacijos ir technologijų amžiaus aktualijas, orientuoti pilietinį ugdymą į kiekvienam piliečiui kasdienybėje kylančias informacines grėsmes - stiprinti informacinį raštingumą, kritiškumą ir gebėjimą atsirinkti bei vertinti informaciją.

Natūralu, jog esant ribotiems švietimo sistemos ištekliams tenka rinktis prioritetines kryptis. Ši diskusija turėtų prisidėti prie to, kad sprendimas būtų priimamas tik po argumentuotų ekspertų, politikų ir galiausiai viešojoje erdvėje surengtų diskusijų.

Neįmanoma užsimerkti prieš dar vieną pilietinio ugdymo iššūkį - kitataučių Lietuvos piliečių ryšio su Lietuvos valstybe stiprinimą. Pastaraisiais metais susiformavo viešoji nuomonė, kad Lietuvos rusai sėkmingai integravosi į Lietuvos visuomenę, o Lietuvos lenkai dėl kurstančių politikų manipuliacijų yra supriešinti su savo valstybe. Vis dėlto informacinio karo kontekste tos abi grupės, kaip ir kitos, ypač rusakalbės tautinės bendrijos, tampa Kremliaus propagandos taikiniu. Kaip sugrąžinti šiuos piliečius į Lietuvos informacinę erdvę, kaip geriausiai formuoti kitataučių pilietinį ugdymą ir meilę savo valstybei - dar vienas atviras klausimas.

Pagaliau retai keliamas viešai, tačiau dar keistesnis reiškinys yra nesusijęs tiesiogiai su mokykla. Per dvidešimt metų piliečių ugdymas Lietuvoje nuėjo ilgą kelią nuo tautinio ugdymo, kuriam kvietė akademikai Zigmas Zinkevičius ir Meilė Lukšienė, link patriotinio ugdymo, apie kurį, manau, tebeturėtume kalbėti, ir galiausiai iki vien pilietinio ugdymo, dažnai vengiant apibrėžti, ką tiksliai jis reiškia. Pilietinė galia Lietuvoje kaskart matuojama, bet šis matavimas kupinas paradoksų. Pagal nevyriausybinių organizacijų ataskaitas jaunimas vienu metu yra ir pilietiškiausia, ir apolitiškiausia visuomenės grupė. Mano nuomone, tokios išvados įmanomos tik tuo atveju, jei pilietiškumas suvokiamas kaip nebūtinai susietas su viešųjų valstybės reikalų svarstymu, t. y. kaip kažkas atsieto nuo politikos. Tai ydinga samprata, kuri verčia keliant klausimą, kokius įgūdžius norime ugdyti, kartu klausti ir apie tai, kaip suprantame pilietiškumą ir kokį turinį jam suteikiame.

Manau, aktyvaus ir informuoto piliečio ugdymas negali eiti atskirai nuo valstybę mylinčio ir jai įsipareigojusio patrioto ugdymo. Pilietinius gebėjimus turi lydėti patriotinės nuostatos. Kaip geriausiai ugdyti tokį pilietį ir apskritai, ar sutariame, kad toks pilietis turėtų būti Lietuvos švietimo sistemos tikslas? Be diskusijos nepriartėsime prie atsakymų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"