TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pirmasis mūsų Atgimimo akcentas

2007 06 04 0:00

Prisiminti tas ar kitas datas, vadinasi, ne tiek parodyti savo išprusimą, kiek nusakyti savo santykį su jomis. Istorinės datos ne visiems turi vienodą prasmę.

Lietuvos valstybingumo priešai siekė ir ateityje sieks iš Lietuvos žmonių atminties ištrinti tokias datas kaip vasario 16-oji, kovo 11-oji, o ką jau kalbėti apie sausio 13-ąją, birželio 3 dieną ar rugpjūčio 23-iąją, nes ne visų žmonių vienodos sąskaitos su praeitimi. Pastarąsias prisiminti vengia net ta mūsų žiniasklaida, kuri atsirado dėl Sąjūdžio.

Žmogaus požiūrį į praeitį atskleidžia dabartinė jo pozicija. Tad nieko stebėtina, kad dalyvavimas Sąjūdyje, kai kurių dabartinių mūsų politikų akimis žiūrint, - juoda dėmė žmogaus biografijoje. Bet, manau, ne nuo jų priklauso istorijos raida.

Normalus žmogus kuria ir kurs savo ateities vizijas - idealaus gyvenimo modelius. Bėda ta, jog ne visų tie siekiniai sutampa. Pagrindinė sąjūdiečius jungianti grandis buvo savos valstybės atkūrimas. Paskui kai kurių keliai išsiskyrė (ne visi ir dalyvaudami Sąjūdyje siekė to paties).

Sutikdami, kad ne visos mūsų viltys išsipildė, turime ieškoti būdų, kaip jas įgyvendinti. Jeigu išsaugojome aneksuotoje Lietuvoje, kaip jas galime prarasti savoje valstybėje?

Kitų metų birželio 3-iąją sukaks 20 metų, kai įsikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kai lietuvių tautoje įvyko psichologinis lūžis, kai dauguma mūsų krašto žmonių suprato, kad jie yra piliečiai, ir pakilo į kovą dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Jau devyniolika metų prabėgo nuo tos dienos. Po dvejų metų sukaks du dešimtmečiai, kai gyvuoja atkurta Lietuvos valstybė. Ar pasiekėme visus savo idealus? Ir taip, ir ne.

1988 metų birželio 2-ąją Mokslininkų rūmuose Verkiuose vyko diskusija "Ar įveiksime biurokratizmą?" Disputantai nusprendė: kadangi esama valdžia biurokratizmo neįveiks, nes suinteresuota jo buvimu, būtina steigti naują visuomeninį judėjimą, kuris išjudintų iš stagnacijos Lietuvos žmones. Kitą dieną Lietuvos mokslų akademijoje ir buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kuri davė impulsą siekti Lietuvos valstybingumo atkūrimo. Pagrindinis mūsų tikslas - atkurti Lietuvos valstybingumą - pasiektas, biurokratizmas - neįveiktas.

Minint Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimą būtina prisiminti ir 1987 metų rugpjūčio 23-iąją prie Adomo Mickevičiaus paminklo Lietuvos laisvės lygos organizuotą mintingą gėdingam Molotovo ir Ribbentropo sąmokslui paminėti. Būtent šiais metais sukaks 20 metų, kai jis buvo surengtas.

Tą kartą valdžios reakcija buvo neįprasta: mitingo organizatorius sukrovė į mašinas, išvežė už miesto ir, kiek pagąsdinę, laukuose paleido. Vėliau surengė jų "svarstymus" kolektyvuose. Prieš keletą metų žmonės už tokius veiksmus būtų atsidūrę psichiatrijos ligoninėse, įkalinimo vietose. Vadinasi, pokyčiai vyko ir Maskvos viršūnėse.

Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo davė impulsą Lietuvos žmonėms drąsėti ir paskatino juos aktyviau veikti. Tada įsidėmėjau Nijolės Sadūnaitės, Vytauto Bogušio, Roberto Grigo, Andriaus Tučkaus vardus (su Antanu Terlecku jau anksčiau buvau šiek tiek pažįstamas). Mitinge nedalyvavau. Apie jį sužinojau tik kitą dieną, nors universitetas buvo čia pat. Nežinau, ar būčiau vykęs, jei būčiau buvęs informuotas. Greičiausiai ne, nors vargu ar kas iš pažįstančių asmenų galėtų apkaltinti mane bailumu. Svarbu pamatyti tų veiksmų prasmę.

Po šio mintingo tarsi viskas apsivertė aukštyn kojomis. Žmonės drąsėjo ir pradėjo labiau tikėti savo sėkme. Suintensyvėjo aplinkosauginis ir paminklosauginis judėjimai. Supratau, kad vien savišvietos era baigėsi. Reikia energingiau veikti. Taip artėjome prie birželio 3-iosios.

Būtų graudu, jei mūsų valdžios vyrai ir moterys dvidešimtmečio proga nerastų būdų, kaip deramai pagerbti 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitingo organizatorius. Jie ne mažiau nusipelnė mūsų valstybei nei dauguma Kovo 11-osios Akto signatarų, kurie jau ėjo pramintu keliu. Sunkiau būti ledlaužiu, negu sėdėti valtelėje ir sekti paskui jį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"