TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pirmasis toks tarpušventis

2015 02 27 6:00

Kai pagalvoji, jau tikrai daug metų mes turime tokį atsitiktinai susidariusį nė mėnesio netrunkantį tarpušventį tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, kuris suteikia progą pamąstyti apie savo valstybės istoriją ir dabartį. Šių datų eiliškumas pagal mėnesius atitinka jų eiliškumą Lietuvos istorijoje - pirmiausia minime 1918 metų įvykius, paskui - 1990 metų.

Tik pirmosios Kovo 11-osios metinės išsiskiria iš visų kitų - valstybė dar nepripažinta, sovietinė kariuomenė užgrobusi Lietuvos radiją ir televiziją bei televizijos bokštą. Visos kitos metinės kuo nors panašios - visuomenė keitėsi, valstybė stiprėjo. Išskirti galbūt galima 2004 metų kovo 11 dieną, kai nepriklausomybės atkūrimo diena buvo minima per patį prezidento apkaltos įkarštį. Tačiau apkaltos poveikį visuomenei palengvino kiti teigiami įvykiai - tų metų kovo 29 dieną Lietuva įstojo į NATO, o gegužės 1-ąją - į Europos Sąjungą (ES). 2004-ieji tikrai buvo neeiliniai.

Abi šventės ir laikotarpis tarp jų buvo proga pasidžiaugti ir pasvarstyti, ką nuveikėme ir ko nenuveikėme, kokias klaidas darėme, ko reikia imtis toliau. Tačiau tai buvo svarstymai apie mūsų pačių darbus, vieniems giriantis, kitiems šaipantis iš besigiriančiųjų. Kalbos apie išorės poveikį daugiausia buvo susijusios su ES įtaka, dažniausiai teigiama, nors netrūko ir skeptiškų ar kritiškų vertinimų.

Vargu ar per visus tuos ilgus metus po Kovo 11-osios kada nors galėjome pagalvoti, kad šios datos 25-metį minėsime matydami ir jausdami tikrą pavojų mūsų valstybės nepriklausomybei. Kaip ir ukrainiečiai dar prieš keletą metų beprotybe būtų palaikę kalbas, kad juos užpuls Rusija ir be gailesčio griaus jų miestus, taip ir mes buvome ramūs, jog savo valstybę atkūrėme visam laikui. Deja, ramybė baigėsi.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pavojaus iš Rytų nebuvome pamiršę, tik nesiejome jo su tiesiogine fizine grėsme. Ryškiausias tokio pavojaus suvokimo ir apmąstymo pavyzdys yra 2007 metų gegužės mėnesį paskelbtas Tėvynės sąjungos parengtas dokumentas skambiu pavadinimu „Rusijos sulaikymo strategija: Rusijos įtakos Lietuvoje mažinimo planas“. Šis dokumentas mūsų viešojoje erdvėje buvo sutiktas skeptiškai, net pašaipiai, tačiau skaitant jį dabar, praėjus beveik aštuoneriems metams, ir matant Vladimiro Putino režimo veiksmus, reikia pripažinti konservatorių įžvalgas. Juk dokumentas rengtas 2007 metų pavasarį, kai Rusija dar nebuvo užpuolusi Gruzijos (tai įvyko 2008-ųjų vasarą).

Antrasis dokumento punktas byloja: „Rusijos vystymosi scenarijai kol kas neleidžia tikėtis, kad ši šalis artimiausiu metu galėtų transformuotis į europietiškos demokratijos valstybę. Jos agresyvus valdantysis elitas to anaiptol nenori. (...) Dabar jau akivaizdu, kad ši valstybė nesusitaikė su „teritorijų“ praradimu, išsilaisvinusių šalių nepriklausomybe, net ėmė neigti apskritai buvus jų okupaciją.“ Šiuo metu dar akivaizdžiau ir skausmingiau matome, kad Kremliaus režimas Ukrainą traktuoja tik kaip teritoriją, kurios negalima prarasti.

Politikai, rengę Rusijos sulaikymo strategiją, išsakė ir daugiau minčių, kurios neprarado aktualumo ir dabar. Penktajame punkte rašoma: „Stiprėja Rusijos propagandinė kultūrinė invazija, ir mūsų visuomenės atsparumas tokiai įtakai silpsta. Žmonės galvoja, kad narystė ES ir NATO mus savaime apsaugo nuo Rusijos įtakos.“ Ar kas nors pasikeitė? Sociologiniai tyrimai rodo, kad penktadalis, o gal ir ketvirtadalis mūsų piliečių kasdien žiūri Kremliaus valdomų televizijų laidas. Nuolat kartojamas ir įtaigiai pateikiamas melas negali nedaryti poveikio.

Atkreipiu dėmesį į tai, kad strategijos autoriai kalbėjo apie narystės ES ir NATO vaidmenį saugantis Rusijos įtakos. Dabar gi mes turime kalbėti ne tik apie įtaką, bet ir apie Rusijos agresiją. Ar tikrai mūsų žmonės mano, kad narystė ES ir NATO mus savaime apsaugos nuo tokios agresijos?

Lakmuso popierėlis tokioms nuotaikoms patikrinti turėtų būti visuomenės reakcija į sprendimą grįžti prie šauktinių kariuomenės, kurios buvo atsisakyta 2008 metais. Šią reakciją galima grupuoti - tai ir karo ekspertų, ir politikų nuomonė, ir vadinamoji viešoji nuomonė, taip pat nuomonė tų, kurie patenka į galimų šauktinių sąrašą. Kiek galima spręsti iš pirmųjų komentarų viešojoje erdvėje, reakcija į šauktinių kariuomenės grąžinimą vienareikšmiška.

Taip jau sutapo, kad tarpušvenčiu vyks rinkimai: rinksime arčiausiai mūsų esančią valdžią - savivaldybių tarybas, taip pat pirmąkart tiesiogiai rinksime merus. Rusijos agresijos grėsmės akivaizdoje reikėtų kitaip pažvelgti į savivaldos rinkimus. Iki šiol jie piliečiams buvo patys nereikšmingiausi - tai rodė mažas rinkėjų aktyvumas. Sociologai ir politologai dabar tikisi didesnio aktyvumo savivaldos rinkimuose. Pirmiausia todėl, kad dėl rinkėjų balsų konkuruos ne tik kandidatų sąrašai, bet ir personalijos.

Galimybė rinkti konkretų žmogų labiau sudomina balsuotojus, tačiau išorinės agresijos grėsmė turėtų skatinti piliečius ne tik tapti rinkėjais kovo 1 dieną, bet ir atidžiau rinktis asmenis, kuriems patikėsime vietos valdžią šiais neramiais laikais.

Rusijos naudojamo hibridinio karo ypatumas pasireiškia ir tuo, kad agresorius nepuola visu frontu ir net neskelbia karo. Tiesiog kurioje nors savivaldybėje gali pasirodyti neaiškūs žmogėnai ir paskelbti, pavyzdžiui, Visagino liaudies respubliką, kuri iškart pareikštų norą susijungti su Daugpilio liaudies respublika. Tuo noriu pasakyti, kad prasidėjus tokiam puolimui labai daug kas priklausytų nuo vietos valdžios. Jai reikėtų žaibiškai spręsti, kaip reaguoti į agresiją, kuri net neatrodys kaip agresija.

Pirmos tokios valstybės atkūrimo šventės, kai vėl aštriai pajunti, kad valstybingumui iškilęs rimtas pavojus iš išorės. Norisi tikėtis, kad po metų šios abi datos bus minimos ramesnėje aplinkoje. Vilties nedaug, nes aiškiai matyti, kad konfrontacija su Vakarais V. Putinui liko vienintelė jo išlikimo valdžioje priemonė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"