TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pirmaujanti ES naujokių optimistiškai pasitinka eurą

Slovėnija - pavyzdingiausia iš naujųjų Europos Sąjungos valstybių. Slovėnai mėgsta ir moka būti pirmaisiais.

Ši šalis pirmoji iš šešių buvusios Jugoslavijos respublikų paskelbė ir apgynė nepriklausomybę. Ji pirma ir kol kas vienintelė iš šio šešetuko įsiliejo į Europos Sąjungą. Dabar ji pirma iš visų naujųjų Europos Sąjungos valstybių gavo teisę įsivesti eurą.

Dar daugiau - Slovėnija pirmoji iš naujųjų šalių pirmininkaus ES. Jau visai greitai - po kitų metų Vokietijos ir Portugalijos pirmininkavimo. Simbolinė ES sostinė persikels į Liublianą 2008 metų pradžioje.

Plotu Slovėnija tris kartus mažesnė už Lietuvą. Ir gyventojų joje pusantro karto mažiau. Tačiau šios šalies BVP sudaro jau per 80 procentų Europos Sąjungos vidurkio - tai daugiau negu bet kurios kitos neseniai įstojusios valstybės ir netgi senbuvės Portugalijos. Slovėnijai suteikiami žemiausi iš naujųjų ES šalių rizikos reitingai, jos ūkio struktūra labiausiai priartėjusi prie tipiškos ES valstybės struktūros.

Lietuva pagal BVP dar tik artėja prie 55 procentų ES vidurkio, tačiau vejasi šalis senbuves sparčiau, negu Slovėnija. Štai per pastaruosius penkerius metus Slovėnijos BVP išaugo 18 procentų, o Lietuvos net dvigubai daugiau.

Slovėnija turi atominę elektrinę, kuri gamina 42 proc. šalies elektros energijos. Kaip ir Lietuvoje, ji pastatyta ne taip ir seniai, devinto dešimtmečio pradžioje. Tačiau laikoma saugia, apie jos uždarymą niekas ir nekalba. Bet kokiu atveju slovėnai nežada atsisakyti atominės energijos.

Ir Slovėnijoje, kaip ir mūsų šalyje, diskutuojama dėl progresinių mokesčių. Skirtingai nuo Baltijos šalių ir Slovakijos, ten neabejojama jų reikalingumu, nors valdžioje visą laiką liberalų partijos (tiesa, ir Slovakijoje pasikeitus vyriausybei žadama grįžti prie progresinių mokesčių). O Slovėnijoje nuspręsta vietoje penkių skirtingų pajamų mokesčių lygių pereiti prie trijų, sumažinant aukščiausią mokestinę ribą, kuri siekė 50 proc. Dabar 16 proc. mokės tie, kurie uždirba per metus iki 6800 eurų. 28 proc. bus apmokestinami slovėnai, kurių metinės pajamos bus tarp 6800 ir 13600 eurų. Pagaliau 39 proc. turės mokėti gaunantieji daugiau kaip 13600 eurų per metus.

Lietuva ir Slovėnija atsidūrė greta ir eurozonos išplėtimo reikaluose. Prieš penkerius metus infliacija Slovėnijoje siekė 10 procentų, tačiau nuo to laiko ji pastoviai, lyg slysdama nuo kalno, mažėjo iki 2,5 procentų. Lietuvoje matėme atvirkštinį procesą. Jau seniai pamiršę dviženklius infliacijos skaičius ir netgi pabraidę po defliacijos liūną, mes lemiamu momentu sugebėjome nepastebėti kupsto, kuris per 0,07 procento pakišo koją euro įvedimui.

Lankydamasis Liublianoje ir dar keturiuose nedidelės šalies miestuose domėjausi, kaip slovėnai sutinka atžygiuojantį pas juos eurą. Juk iki jo įsiveržimo liko mažiau kaip trys mėnesiai.

Skirtingai nuo Lietuvos dauguma slovėnų, kaip rodo apklausos, euro nebijo ir jo įvedimą sveikina. Nors psichologiškai slovėnams bus nelengva. Jų taleris nepririštas prie euro (mūsų litas susietas su juo jau ketverius metus). Vienas euras bus keičiamas net į 240 talerių, todėl atlyginimai, pensijos, honorarai, katastrofiškai kris, vertinant jų išraišką skaičiais. Štai vidutinis slovėno atlyginimas vietoj įspūdingų 170 tūkstančių talerių susitrauks iki 700 eurų.

Kaip ir Lietuvoje, pagrindinis Slovėnijos euro priešininkų argumentas - kainos: atsiradus europinei valiutai jos esą šoktelės iki europinio lygio. Ir Liublianoje girdėjau fantastiškų gandų, kad įvedus eurą kaimyninėje Austrijoje kainos pakilo pusantro karto, o Italijoje - vos ne dvigubai (pas mus irgi kartojami panašūs iš piršto laužti pastebėjimai bei gandai, tik šalys minimos mums artimesnės - Vokietija, Airija).

Bet kur kas daugiau girdėjau optimistiškų balsų. Sutiktas Postoinoje muziejaus darbuotojas laukia nesulaukia euro: "Net mano 95 metų mama jo nebijo. Ji gyveno su Austrijos šilingais, Italijos liromis, mes visi turėjome Jugoslavijos dinarus, štai dabar - talerius. Užtenka kaitalioti tas valiutas. Dabar jau ilgam gausime eurą, kurį priimė didžiausios Europos tautos, būsime su jomis kartu."

Jaunimui ne motais ir tas pranašaujamas kainų kilimas. Atominėje elektrinėje Kryško girdėjau optimistiškai samprotaujant: metelius ir gal bus kiek sunkiau, kai kainos gal ir pajudės, bet paskui nauja valiuta tikrai atneš visiems naudos. Juk atvažiuos daugiau turistų; nei jiems nei mums, kai važiuosime į užsienį, nereikės keisti pinigų.

Visos parlamentinės partijos (tarp jų ir pensininkų partija, vienijanti pagyvenusius žmones) mūru stoja už euro įvedimą. Tokios pat nuomonės laikosi ir profsąjungos, darbdaviai, nevyriausybinės organizacijos. Jau nuo balandžio 1-osios parduotuvėse, restoranuose, valgyklose kainos skaičiuojamos ir čekiai išmušami dviem valiutomis - taleriais ir eurais.

Dauguma slovėnų neabejoja, kad euro įvedimas suteiks kokybės ženklą jų valstybei, ir tai pritrauks dar daugiau investicijų, padidins pasitikėjimą šalimi finansinėse rinkose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"