TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pirmiau didesnės išmokos, paskui - žemė užsieniečiams

2013 11 18 8:30

Žemės pardavimas užsieniečiams ir JAV bei Europos Sąjungos (ES) laisvosios prekybos sutartis. Ką bendra turi šie procesai?

Pirmiausia, sutampa laikas. Kitų metų gegužę privalėsime leisti parduoti žemę užsieniečiams, tų pačių metų pabaigoje turėtų įsigalioti minėta sutartis. Derybose dėl jos kalbama ir apie prekybą žemės ūkio produktais. Tačiau kaip visa tai susiję su žemes pardavimu?

Holivudo komedijoje „Ačiū, kad rūkote“ („Thank You for Smoking“) tabako pramonės lobistas Nickas Nayloras gavo, regis, neįmanomą užduotį: agituoti už rūkymą, kai žalojančio cigarečių poveikio tapo nebeįmanoma nepastebėti. Tačiau Nickas mėgaujasi savo užduotimi ir stengiasi ją atlikti labai kūrybiškai. Filmo herojus propaguoja idėją, jog vartotojas privalo tik vartoti ir jam neturi rūpėti nei tabako sudėtis, nei kilmės šalis, nei žalingo įpročio poveikis sveikatai.

Panaši mintis nuskamba ir atsiliepimuose apie JAV ir ES laisvosios prekybos sutartį. „Mus labai nustebino Amerikos atstovų cinizmas. Jie teigia, kad vartotojas yra tik vartotojas, jam neturi būti svarbi nei maisto kokybė, nei produktų kilmė. Jie įsitikinę, jog mūsų vartotojai bus priversti pirkti genetiškai modifikuotus ir naudojant hormonus užaugintus produktus“, - yra sakęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Europos ir Amerikos požiūris į žemės ūkį ir maisto produktus iš esmės skiriasi. Europa investavo didžiules lėšas į maisto kokybę ir saugą. Amerika nuėjo kitu keliu - ten plėtojamos biotechnologijos - genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), augimą skatinančių hormonų naudojimas ir t. t.

Genetiškai modifikuoti produktai reikalauja kur kas mažiau sąnaudų - juos galima užauginti pigiau ir gauti daug didesnį derlių. Tačiau iki šiol nėra aiškus tokių produktų poveikis žmogaus organizmui. Kartais net pateikiamas toks argumentas: esą GMO yra mažesnė blogybė nei pesticidai, kuriuos europiečiai ūkininkai ypač mėgsta. Skirtumas didelis: pesticidų likučiai maiste yra lengvai fiksuojami prietaisų, o GMO pėdsakus pamatysime tik ateityje.

ES laisvosios prekybos sutartis su JAV gali atverti kelią į Europą ne tik žemės ūkio bei maisto produkcijai bet ir augalų sėkloms, kurios auginamos pagal amerikietiškus standartus. Jos po 2014 metų gali kristi ir į Lietuvos laukus, nes žemės rinka užsienio pirkėjams taps prieinama.

Britų dienraštis „The Guardian“ pranešė, kad JAV yra subūrusi lobistų komandą, kuri siekia palaužti naujų rinkų, taigi ir Europos, pasipriešinimą genetiškai modifikuotiems produktams. Teigiama, kad žurnalistų grupė pateikė net 900 oficialių pranešimų apžvalgą, kurioje atskleidžiama kruopščiai suplanuota kampanija „sumažinti ir galų gale panaikinti pasipriešinimą genetiškai modifikuotiems produktams Europoje ir kitose šalyse“.

Didžiosios žemės ūkio ir maisto srityje veikiančios kompanijos jau seniai yra peržengusios valstybių sienas ir tapusios transžemyninės. Įsiveskime paieškos svetainėje keiksmažodžiu tarp žaliųjų tapusį žodį „Monsanto“ ir atrasime, jog šis agroverslo gigantas savo čiuptuvais yra apraizgęs beveik visą planetą. Šis koncernas nuolat ieško galimybių investuoti į naujus regionus, perka žemės plotus, nė kiek nesidrovėdamas savo amerikietiško požiūrio į vartotoją bei GMO.

Jeigu, remiantis JAV ir ES laisvosios prekybos sutartimi, bus leista į Senąjį žemyną laisvai įvežti ir sodinti, pavyzdžiui, genetiškai modifikuotų kultūrų sėklas, jos, ko gero, pirmiausia pasieks naująsias ES šalis, kurios nuo kitų metų turės atverti savo žemės rinką. Transatlantinėms korporacijoms nėra prasmės investuoti į Vokietijos ar Prancūzijos žemes, kur rinka seniai nusistovėjusi, kainos aukštos ir veikia patikimi vietos savivaldos filtrai. Lietuvoje dirvonuojančių plotų apstu, o juos šiuo metu intensyviai supirkinėjantys spekuliantai tik ir laukia 2014 metų gegužės.

Neseniai pasirodė žinia, jog milžiniškus žemės plotus visame pasaulyje valdanti Danijos žemės ūkių valdymo bendrovė „Ingleby" kuriasi Lietuvoje. Šis koncernas šių metų lapkričio pradžioje įsteigė aštuonias antrines įmones. Tikėtina, jog jis ruošiasi investicijoms artėjant laikui, kai bus panaikintas draudimas užsieniečiams įsigyti žemę.

Tai yra tipiška transnacionalinė korporacija, kuri veikia abiejose Atlanto pusėse. Todėl spręsti tik iš interneto svetainės, ar ji vadovaujasi amerikietišku ar europietišku požiūriu į vartotoją, sudėtinga. „Ingleby" valdo ganyklas, ariamosios žemės ir mišrius ūkius Argentinoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Peru, Rumunijoje, Urugvajuje ir JAV.

Su Danijos atstovais šių metų birželį buvo susitikę Lietuvos žemės ūkio rūmų atstovai. Mūsiškiams minėtos priežastys, kodėl juos domina Lietuva. Esą jų šalyje dėl pernelyg intensyvios žemdirbystės kilo daug ekologinių problemų, pažeista ekosistema. Paklausus, kiek lietuvių turi žemės Danijoje, svečiai sugebėjo pasakyti tik tai, kad nemažai lietuvių dirba Danijos žemės ūkyje, tačiau žemė jiems gerokai per brangi. Tai patvirtina ir Lietuvos žemdirbių poziciją, jog šiuo metu finansinės užsienio investuotojų ir Lietuvos ūkininkų galimybės įsigyti žemę yra nelygios.

Lietuvos žemdirbių suvažiavimo metu pavasarį buvo priimta rezoliucija: „Neparduokime žemės užsieniečiams, kol tiesioginės išmokos nepasieks ES vidurkio." Juk dėl nesąžiningų tiesioginių išmokų skiriasi mūsų žemdirbių perkamoji galia ir galimybės įsigyti žemę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"