TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pirmoji Konstitucija Europoje ir Abiejų Tautų datos

2011 05 19 0:00

Šiemet įvairiai minima Abiejų Tautų Respublikos - tai Lenkijos ir Lietuvos sandrauga arba atvirkščiai - 1791 metų gegužės 3-iosios ir spalio 20-osios Konstitucijos 220 metų sukaktis. Pavadinimai būna politiškai netikslūs, kai kam gal ir neaiškūs, todėl šį tą pasiaiškinkime.

Abiejų Tautų Respublika - kodėl ši konstitucinė monarchija, jau nuo 1529 metų turėjusi reguliuojantį Lietuvos Statutą didesnei bendros teritorijos daliai - vadinosi Respublika? Todėl, kad monarchas, bendras Lietuvai ir Lenkijai, buvo renkamas.

Jau nuo Gediminaičių ir Jogailaičių laikų XV a. vidury valdovą rinko ir kvietėsi pilietinė tauta - bajorai, tad vienoje arba kitoje šalyje sušaukiamas Seimas ar panašiai. Kazimieras ir Žygimantas Augustas, paskutinis dinastijoje, abu buvo anksčiau išrinkti Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais, negu Lenkijos karaliais. Aleksandrą, realų Lietuvos valdovą, panašiai buvo pasikvietusi LDK Ponų taryba, o lenkams siūlė rinktis jo brolį. Valdovo galias jau nuo Pirmojo Lietuvos Statuto apibrėžė, tuo būdu ir ribojo, įstatymas. Statutą priėmė Seimas Vilniuje, tą pačią dieną karūnuojant Žygimantą Augustą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Nuo čia, per Antrąjį ir Trečiąjį Statutus, per tobulinamą teismų sistemą, eina lietuviškasis tęstinumas į 1791 metų Konstituciją.

Ši buvo dviejų svarbiausių neišskiriamų dalių, nors pirmoji priimta gegužės 3-iąją, o antroji kiek vėliau - spalio 20-ąją. Tai iškiliausieji vadinamojo Ketverių metų seimo darbai. Garsus lenkų istorikas Juliuszas Bardachas aiškino mums andai Vilniuje, kad Lietuvos bajorai nesutikę balsuoti tik už pirmąją, todėl iš anksto sutarta ir dėl antrosios dalies, ir karalius žodį ištesėjo. Kodėl ji tokia svarbi Lietuvai, tuoj pamatysime.

Dokumentų pavadinimuose nebuvo dabartinio žodžio Konstitucija. Pirmasis vadinosi Valdžios (arba Valdymo) įstatymas, o antrasis - Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, taipgi įstatymas (iš oficialios publikacijos titulinio lapo: "Įstatymas spalio 20 d. 1791 metų priimtas", šių laikų publikacijose nežinia kodėl praleidžiama). Valdžios įstatymas lietuviškai netrukus išverstas kaip Pastanawims rondaus. (Rondus - rząd, valdžia arba vyriausybė). Jis nustatė valdymo struktūrų - įskaitant įstatymų leidimą ir teismus - galias ir atribojimus, taip pat visuomenės luomų, miestų, jų piliečių ir savivaldos teises. Įstatymų leidžiamoji (Seimas pirmoje vietoje!), vykdomoji (su karalium) ir teisminė valdžios klasiškai atskirtos. Pačiame tekste, be abejo, daug kartų ir įsipareigojamai kalbama apie Konstituciją, pats karalius turėjo jai prisiekti; minimas kitų šio Seimo priimsimų įstatymų derinimas arba įtraukimas į Konstituciją. Valstiečiai žemdirbiai išaukštinami ir pavedami įstatymo bei šalies valdžios globai, nebe žemvaldžių savivalei. Taigi Konstitucinių įstatymų visumoje - didžiulis pažangos virsmas. Vos dveji metai po Didžiosios prancūzų revoliucijos ir be jokių giljotinų, be aristokratų ir miestelėnų konflikto, be karaliaus nukirsdinimo ir pilietinio karo.

Laikotarpio bruožas buvo Konstitucijoje įrašytas sprendimas, kad po bevaikio Stanislovo Augusto mirties naują Respublikos karalių dinastiją pradėtų Saksonijos kurfiurstų palikuonis arba palikuonė. To Jekaterina Didžioji, atvirai nekentusi pašonėje prasidėjusios "revoliucijos", jau tikrai neketino laukti.

Abiejų Tautų tarpusavio įžadas (zaręczenie - galėtų būti bemaž "susižadėjimas", abipusis pasižadėjimas) iš tiesų buvo įstatymas apie kariuomenę ir iždą - karo ir iždo komisijas, jų sudėtį, proporcijas (po lygiai iš Abiejų Tautų!) ir vadovavimą, be to, Lietuvos pajamų, skirtų iždui, palikimą ir teisminį tvarkymą Lietuvoje. Įžadas nustatė Lietuvos ir Lenkijos pareigūnų prerogatyvas visose valdymo institucijose lygiomis proporcijomis, be diskriminacijos ar lenkų viršenybės. Anot J.Bardacho, Lietuvos diplomatija tada pasiekė didelio dalyko - Liublino unijos nelygiateisiškumų ATR valdžioje ištaisymo.

Kaip buvo priimtas Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, tuo įstatyminiu žingsniu įtvirtinant ir užbaigiant dvinarės šalies dviejų svarbiausių dalių Konstituciją? Jis priimtas tame pačiame "revoliuciniame" Ketverių metų seime kaip balansuojanti kompensacija Lietuvos pusei, kuriai vadovavo Kazimieras Sapiega. Jau gegužės 3-iosios Valdžios įstatyme buvo trumputis III straipsnis, kuriuo į Konstituciją įtrauktas ankstesnis balandžio 21 dienos įstatymas "Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse". Kiek vėliau jis pervardytas taip: "Respublikos laisvųjų miestų vidaus tvarkos sureguliavimas Karūnoje ir Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje". Netiesiogiai įtrauktas - patvirtintas - kovo 24 dienos Seimelių įstatymas; aiškinamąją reikšmę turinti svarbi Surinktųjų atstovybių deklaracija (Absakims stonų surinktųjų) apie tai, kurie ankstesni įstatymai naikinami, o kurių dalys inkorporuojamos į Konstituciją, pasirodė iškart gegužės 5-ąją. Šiame akte rūsčiai smerkiami maištavimai, kaip antai didikų konfederacijos; jų dalyviai iš anksto skelbiami tėvynės priešais ir išdavikais, kuriuos "Seimo teismas baus sunkiausiomis bausmėmis". (Tai neatgrasė būsimų Targovicos konfederatų, kurie kreipėsi į Jekateriną, kad įvestų Rusijos kariuomenę "laisvėms ginti". Amžiais tas pat! Konstitucija panaikino ir tokią piktžaizdę kaip bajorų balsavimo liberum veto. Tačiau esminis funkcinis dalykas buvo finansai, iždo valdymas; be šio įstatymo valdžia negalėjo veikti; ir čia lietuviai buvo kategoriški. Taip gautas iškilmingai pavadintas, Respublikos dvinarystę pabrėžiąs, Abiejų Tautų tarpusavio įžadas.

Štai nuo tada, nuo spalio 20-osios ir turime visą 1791 metų Konstituciją. Pirmąją Europoje! Net prancūzai dar neturėjo, tik Jungtinės Valstijos.

Lenkų istoriografijoje vėliau įsitvirtino tendencingų dalykų. Gražus ir iškilmingas apibūdinimas Konstitucija taikytas tik Valdžios įstatymui ir tvirtai susietas tik su Gegužės trečiosios data. Tai Lenkijos valstybės šventė. Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, raiškiai kalbantis apie dvi esamybes - Lenkiją ir Lietuvą - liko tarsi pamirštas. Tik Adolfas Šapoka jį pirmasis iškėlė vos 1940 metais (lietuvių istoriko pirmenybę gražiai pabrėžė J.Bardachas). Vėlokai, bet ir mokslo darbininkų daug neturėjome. Tikriausiai todėl senoji lenkiškoji interpretacija prislėgė ir tarpukario lietuvių sąmonę, net istoriografiją. Susiklostė nuomonė (prisimenu dėdės Konstantino Jablonskio mintis), kad Gegužės trečiosios Konstitucija - tai Lietuvos kapo lenta, nes Lietuvos vardas toje valdymo tvarkoje neminimas. Iš tikrųjų jis minimas į Konstituciją inkorporuotuose įstatymuose ir Respublikos "valstybių" daugiskaitoje. O subalansuojąs Abiejų Tautų, būtent dvišalis Įžadas tūnojo pamirštas. Riboto žinojimo sąlygota atmetimo reakcija juntama Lietuvoje ligi šiol. Lenkų aneksuotame Vilniuje ligi 1939 metais buvusią Gegužės 3-osios gatvę pervadinom į Vasario 16-osios. Ta Lietuvos valstybė - neabejotina!

Istorinę bei istoriografinę mūsų sąmonę veikė ir kiti tarpukario bei vėlesnės lenkų istoriografijos šališkumai.

Antai ATR atkakliai vadindami tik Lenkija, o XVII-XVIII a. meno istorijos veikaluose net anachronistiškai brėždami virtualią XX a. demarkacinę liniją tarp Vilniaus ir Kauno, kaimynai po Pirmojo pasaulinio karo atkurtą Lenkijos valstybę patys ėmė vadinti "Antrąja Respublika" (dabar - Trečioji, satelitinę komunistinę išmetė). Taip lenkų visuomenės sąmonėj atgaline tvarka net Abiejų Tautų Respublika buvo perrašoma į "vienos tautos" valstybę. Iš tikrųjų Abiejų Tautų Respublikoje galėtų būti įžvelgiama - pagal būsimą ukrainiečių ir baltarusių savimonės brandą XIX amžiuje - ir keturių tautų valstybė.

Jau lenkų istorikas Pavelas Jasienica apgailestavo, kad ATR nespėjusi transformuotis, atsižvelgiant į ukrainiečių siekius ir potencialą, į Trijų Tautų Respubliką... Gal ji būtų išvengusi padalijimų.

Atkurtoje Kovo 11-osios Lietuvoje lyg pagal dėsnį "akis už akį" pasigirsdavo siūlymų vadintis "Trečiąja Respublika" (Vasario 16-osios Lietuva būtų neva antroji). Vis dėlto įsileistume į nerimtas varžybas. ATR nebuvo nei vienos Lenkijos Respublika, nei Lietuvos Respublika, o Abiejų, tad bent mes neturėtume verstis pokštais. Kaip broliai lenkai išsipainios iš savo istorinių hegemonijų, kaip susireguliuos raštus pagal buvusią ir esamą tikrovę - tiesiog stebėsime. Žinoma, draugiškai.

Dar lieka aptarti Spalio 20-ąją.

Darbo pabaiga ne mažiau svarbi už jo pradžią, nors pradžioje būtų ir daugiau trimitų. Konstituciją kūrė Abiejų Tautų šviesuomenė, ir šis Europos paveldas pagrįstai nebepaliekamas vien lenkų nuopelnui. Turėtume drąsiau, kartu su pabūgstančiais kai kuriais lenkais (keistokai atrodė vos užuomina apie sukaktį Europos Parlamente), minėti Gegužės 3-iąją, bet nepamiršti ir Spalio 20-osios.

Surenkime šiemet konferenciją tai dienai, o savo istorijoje, jau vadovėliuose, minėkim pirmąją Europos rašytinę Konstituciją kaip 1791 metų gegužės 3 - spalio 20 dienos laikotarpio konstitucinių aktų visumą. Galų gale tai bus tik teisinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"