TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pirmoji savaitė pasaulyje ir Lietuvoje

2007 01 09 0:00

Pirmoji šių metų savaitė, regis, nebuvo labai linksma. Bulgarų ir rumunų džiaugsmas, įsijungus į ES, buvo labai lokalus ir, panašu, neturėjo atgarsio kitose ES valstybėse. Seniai praėjo laikai, kai ES valstybių gyventojai naujas nares vadindavo reikšmingu impulsu ar svarbiu jėgų antplūdžių besivienijančiai Europai. Šiuo metu vyrauja kalbos apie naujus išbandymus, dar du naujus išlaikytinius tarp savęs susitarti nesugebančioje ES valstybių šeimoje.

Labai greitai pritilo ir slovėnų džiaugsmas, įsivedus eurą. Pasididžiavimą, kad jiems vieninteliams pavyko, jau po kelių dienų pakeitė padidėjusių kainų realybė.

Kovą Berlyne vyks Romos sutarties penkiasdešimtmečio minėjimas. Vokietija, kuri visada buvo didžiausia suvienytos Europos entuziastė, gali džiaugtis, kad jai teks garbė surengti šį minėjimą. Deja, jei nepavyks žengti realių žingsnių dėl ES Konstitucijos priėmimo, minėjimas Berlyne gali priminti puotą maro metu. Taigi praėjusią savaitę oficialiai iš Suomijos perėmusi pirmininkavimą ES, Vokietija perėmė ir didžiulę problemų naštą.

Vis pesimistiškiau skamba perspėjimai apie globalaus klimato atšilimo padarinius Europoje. Matant sausį žydinčius rapsus ir žaliuojančią žolę, tokiais perspėjimais sunku netikėti. Deja, adekvati reakcija reikalauja tikros mūsų mąstymo revoliucijos ir naujo santykio su be galo išaugusiomis technologinėmis galimybėmis.

Dar viena svarbi neišspręsta problema - santykiai su Rusija. Pastaroji, regis, net nebeapsimetinėja demokrate ir, nusiplėšusi demokratijos figos lapelį, Europos valstybėms (ne tik ES narėms) demonstruoja savo energetinį potencialą. Vokietijai teks ryžtis tam, ko ji nemėgsta daryti - kalbėti su Rusija griežtai.

Prielaidų džiaugsmui nėra ir Amerikos žemyne. Karas Irake vis labiau primena pralaimėjimą Vietname. O prezidentas George'as W. Bushas, regis, Lietuvoje kur kas populiaresnis nei pačioje JAV. Galima įvairiai vertinti Pietų ir Centrinės Amerikos valstybių antikapitalistinius impulsus, tačiau akivaizdu, kad vaisingi jie gali būti tik įveikus korupcijos slibiną šiose valstybėse.

Gal tik Kinijai, regis, nėra didesnio pagrindo nerimauti. Šios valstybės ekonomika auga stabiliai sparčiai. Kita vertus, kiekviena lazda turi du galus - jau artimiausiu metu sparčiai ūkį auginančios Azijos valstybės taps svarbiausia atmosferos taršos, taigi ir globalaus klimato atšilimo priežastimi.

Tačiau Lietuvoje, kaip įprasta, dėl globalių problemų "galvos neskauda". Tiesa, ūkininkai su siaubu laukia gerokai vėluojančių speigų ar įšalo, kurie gali sunaikinti jau pavasario režimu gyvuojančius pasėlius. Prekyba slidėmis ir rogutėmis įstrigo mirties taške.

Globalaus atšilimo, tarptautinių karinių operacijų ar ES ateities klausimus mes jau seniai įpratome spręsti remdamiesi iš Vašingtono ar Briuselio gautomis direktyvomis. Globaliomis problemomis susirūpinsime gal tik tada, kai lietuviški uodai ims platinti maliariją ar kitas tropikų ligas, pakilęs jūros lygis ir vis intensyvesnės audros suniokos pajūrį ir dalis Kuršių nerijos atsidurs po vandeniu. Na, iki to meto turime, ką veikti. Pavyzdžiui, ieškoti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo.

Baigiantis 2006 metams, prezidentas tvirtai pareiškė, kad naujas VSD) vadovas bus surastas dar prieš prasidedant tradicinėms Valdo Adamkaus atostogoms Meksikoje. Tačiau, regis, prezidento patarėjai žino geriau, ir praėjusią savaitę Lauras Bielinis paskelbė, kad naujo VSD vadovo galime tikėtis pavasariop. Prisipažįstu, pastarasis pareiškimas šokiravo. Nors jau anksčiau buvau girdėjęs apie Raimondo Lopatos idėją, kad iki pavasario nėra ko skubėti skirti naują VSD vadovą, tačiau maniau, jog tai tėra vieno dabartinio vadovo simpatiko ekscentriškas pasiūlymas. Panašus į Lopatos ankstesnį siūlymą politinio sutarimo principu spręsti, kuris VSD pareigūnas meluoja. Klydau. Lopatos mintis skambiu aidu nuaidėjo Prezidentūroje.

Suprantu, kad uždavinys atrasti naują, patikimą, sąžiningą, visus tenkinantį VSD vadovą - labai sudėtingas. Tačiau nepamirškime: kuo ilgiau bus ieškoma naujo vadovo, tuo ilgiau laikinai pareigas eis Arvydas Pocius. Beje, vertėtų įsiklausyti į Artūro Zuoko artimo bendro Vytauto Bogušio nuomonę. Pasak šio Seimo nario, neverta kelti erzelio. Esą VSD vadovą turi ir puikiai funkcionuoja, o jei Pocius bus pakeistas, nebus apie ką rašyti žurnalistams.

Sunku atsikratyti abejonių, kad ne tiek aktyviai ieškoma naujo vadovo, kiek norima nuplauti visus įtarimą sukėlusius senojo vadovo ir jo bičiulių įvairiose valstybės institucijose veiklos pėdsakus. Ne kartą sakyta, jog Pociaus pašalinimas tėra tik pirmas žingsnis esminės VSD pertvarkos link. Ši pertvarka kasdien atrodo vis mažiau tikėtina. Lygiai taip pat, kaip ir veiksminga teismų reforma, apie kurią taip garsiai kalbėjo prezidentas.

Praėjusią savaitę įsitikinome, jog europarlamentaras Vytautas Landsbergis išlieka vienu autoritetingiausių Lietuvos politikų. Jo frazė vienoje iš LTV2 laidoje, jog prieš prezidentą, tikėtina, bus rengiamas stiprus puolimas, siekiant priversti jį pasitraukti anksčiau laiko, sukėlė tikrą audrą nuo naujienų bado kenčiančioje žiniasklaidoje. Sunku interpretuoti iš konteksto išplėštus profesoriaus žodžius. Vis dėlto, spėju, kad europarlamentaras turėjo galvoje jau praėjusiais metais ne kartą viešai išsakytus perspėjimus, kad dabartiniai įtakingi prezidento patarėjai ir ugningai jį ginantys leidiniai po kurio laiko gali bandyti atsikratyti prezidentu, kaip savo vaidmenį atlikusiu instrumentu.

Bet kuriuo atveju labai tikėtina, kad 2006 metais išryškėję politiniai procesai bus tęsiami ir šiemet. Galima tikėtis, kad Konstitucinis Teismas (KT) ir šiemet gali veikti kaip svarbus politinis instrumentas. Įdomu, kada dabartinio KT veiklos stiliaus simpatikai patys pradės šaukti apie tai, jog KT politizacija labai pavojingas dalykas? Neabejoju, kad toks metas ateis.

Taigi nors Lietuvoje labiausiai rūpinamės savo kiemo problemomis, aistrų pas mus ne mažiau nei ten, kur ieškoma globalių sprendimų. Vis dėlto būtent globalesnis žvilgsnis gal padėtų įveikti daugelį vidinių susipriešinimų. Labai norėtųsi, kad 2007 metais dažniau jaustumėmės kaip išdidi ir savo nuomonę turinti tauta, o ne kaip "paulauskininkų", "januškininkų", "paksistų" ir "kirkilistų" viralas, garsiai burbuliuojantis ant politinių intrigų ugnies.

Bernardinai.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"