TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pirmosios vietos

Savo kelionės į Jeruzalę metu Jėzus netikėtai priima fariziejų vyresniojo kvietimą šabo dieną apsilankyti jo namuose pietų. Susirinkę svečiai atidžiai ir kartu kritiškai stebi Jėzų – kokį dar stebuklą šis padarys mūsų akyse arba kokiu neįprastu elgesiu vėl sudrums šabo šventę? Jų laukimas pasiteisins, nes netrukus jų akivaizdoje Jėzus išgydys vandenlige sergantį žmogų. Tačiau šiandienos Evangelija mūsų žvilgsnį kreipia kitur. Ji mus kviečia pažvelgti Jėzaus akimis. Kaip Jėzus žvelgia į žmones ir ką mato jų kasdieniame gyvenime?

Matydamas, kaip svečiai rinkosi pirmąsias vietas prie stalo, jis pateikė jiems palyginimą. Paaiškėjo, kad Jėzus taip pat stebi svečių elgesį. Tačiau jis žvelgia kitaip nei jie. Pasinaudodamas tuo, ką mato, jis atskleis tai, kas liko paslėpta nuo žmonių akių. Šiandien Kristaus pasakytą palyginimą reikia dalyti į dvi dalis: vieni jo žodžiai pasakyti svečiams, kiti – vaišių šeimininkui. Pažvelkime atidžiau į svečiams skirtą palyginimą apie vestuves. Ir čia, kaip dažnai evangelijose, Jėzus nekalba apie sužadėtinius. Kokios tai vestuvės? Kokia sandora švenčiama šios puotos metu? Kodėl svečiai turi rinktis paskutinę vietą?

Biblijoje vestuvių puota yra Dievo karalystės įvaizdis. Čia ne šiaip sau skaniai valgoma ir geriama, bet švenčiami išsipildę Viešpaties pažadai: „Jie regės jo veidą, ir jų kaktose bus jo vardas. Nakties nebebus, jiems nereikės nei žiburio, nei saulės šviesos, nes Viešpats Dievas jiems švies, ir jie viešpataus per amžių amžius (Apr 22, 4–5).“ Pasakodamas palyginimą apie vestuves, Jėzus nori atskleisti klausytojams kitą tikrovę, Dievo karalystę, kuri slėpiningu būdu prasideda Jėzaus Kristaus asmenyje ir į kurią jis kviečia visus trokštančius joje dalyvauti. Tačiau joje galioja kiti įstatymai. Šiame pasaulyje kiekvienas gali pats save išaukštinti ar pažeminti, tai yra pasirinkti sau tinkamą vietą, bet Dievo karalystėje kažkas kitas skirs mums vietą. Dievas permato žmonių širdis, jas tobulai pažįsta ir žino tikrąją kiekvieno žmogaus vertę. Todėl Dievo akimis nėra išaukštintų ar pažemintų žmonių. Jam nereikšmingi mūsų nuopelnai, kuriais bandome didžiuotis ir pelnyti garbingesnę vietą vestuvių pokylyje. Visa, kas mes esame, ką turime, ko laukiame, yra Dievo dovana. Nepelnyta, neužtarnauta, viršijanti visus mūsų lūkesčius.

Pastebėkime, kad Jėzus palyginime kreipiasi asmeniškai į kiekvieną iš mūsų. Ne kai būsime pakviesti ar kai jus pakvies, bet „kai tave pakvies į vestuves, nesisėsk pirmoje vietoje... verčiau eik ir sėskis paskutinėje vietoje“. Į šį raginimą esame kviečiami atsiliepti savo laisve. Pasirinkti vieną ar kitą vietą – asmeniškai apsispręsti ir kartu tapti atsakingam už savo apsisprendimą. Pasirinkti vieną ar kitą vietą – atitinkamai įvertinti save, parodyti savo vertę prieš kitus. Jėzus, kviesdamas nesisėsti į pirmą, tai yra pačią garbingiausią, vietą, tarsi sakytų: nepasitikėkite per daug savo vertinimu ir sprendimu apie save, nesiremkite draugystės saitais, kurie jus jungė su vestuvių šeimininku. Kitaip tariant, ne mums spręsti apie save, bet puotos šeimininkui. Ir iš tiesų palyginime šeimininkas ne tik kalba, bet ir liepia pakviestiesiems užimti vieną ar kitą vietą, o svečiai neprataria nė žodžio. Negana to, tam, kuris savo nuožiūra užėmė pirmą vietą, šeimininkas liepia eiti į paskutinę. Tai mums atskleidžia skirtumą tarp to, kaip žmogus vertina save, ir to, kaip vertina šeimininkas. Skirdamas kiekvienam skirtingą vietą prie stalo, šeimininkas atsiskleidžia kaip pažįstantis kiekvieną pakviestąjį asmeniškai ir žinantis kiekvieno tikrąją vertę.

Ką reiškia pasirinkti paskutinę vietą? Užimti paskutinę vietą – užimti tarno, kuris pasirengęs visą save dovanoti kitam, vietą. Velykų vakarienės metu, kai Jėzus buvo išduotas, tarp mokinių kilo ginčas, kuris jų galėtų būti laikomas didžiausiu (Lk 22, 24). Jėzus jiems atsakys: „Kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebus jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebus visų vergas. Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį (Mk 10, 44–45).“ Tarnauti – visą save dovanoti kitiems nebijant savęs prarasti. Kitaip tariant, tarnauti giliausia prasme reiškia mylėti. Tad paskutinė vieta – tarsi tramplinas, leidžiantis pakilti, bet tas pakilimas – per tarnavimą artimui, tai yra per nusileidimą prie stokojančio, vargstančio žmogaus. Paskutinės vietos pasirinkimas, pasireiškiantis meilės tarnyste artimui, glaudžiai susijęs su nusižeminimo dorybe. Gal todėl Jėzus pirmą palyginimo dalį užbaigia evangelijoms būdingu paradoksu: „Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“

Šiandien Jėzus mus kviečia rinktis karališką tarnystės kelią, nes tai tikriausias kelias, leidžiantis tiesoje pažinti save ir Dievą. Tai karališkas kelias, nes juo ėjo pats Kristus. Ar išdrįsime juo eiti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"