TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Pirmyn, Edgarai!

2016 03 29 6:00

Edgaras Jankauskas praėjusią savaitę buvo dažniausiai aptarinėjimas Lietuvos sporto žmogus ir tekėjo nenutrūkstamas informacijos apie jį srautas. Sporto bendruomenė akylai sekė E. Jankausko kaip Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiojo trenerio debiutą. Debiutas vidutiniškas, o rezultatai nieko nenustebino – draugiškos rungtynės Rumunijai pralaimėtos 0:1, Rusijai – 0:3.

Stebuklo neįvyko, tačiau niekas ir netikėjo, kad naujam treneriui atėjus viskas pasikeis, tarsi mostelėjus burtininko lazdele, ir mūsų futbolas taps elitinis. Kiekvienam treneriui reikia laiko naujoje komandoje įdiegti savo žaidimo sistemą ir filosofiją. Žaidžiant su FIFA reitingo trisdešimtuko komandomis jau įsitikinta, kiek daug aukščiausio lygio futbole lemia meistriškumas. Akimirką pavėluoji gindamasis, suklysti – ir varžovai jau baudžia įvarčiu.

Galėtume pasidžiaugti mažais dalykais. E. Jankausko komandoje noro žaisti ir kovingumo iš futbolininkų tikrai neatimsi. Sekėsi prastai, bet jie stengėsi. Pagaliau išvydome ne bailų atsitraukimą prie savų vartų, o bandymą palaikyti kamuolį ties aikštės viduriu, regzti logiškas atakas atliekant trumpus perdavimus. Nors tokie epizodai buvo retoki, tai kur kas geriau nei kamuolio spardymas tolyn į priekį tikintis, kad puolėjui pavyks „užsikabinti“. Be to, praradę kamuolį lietuviai nebijo spausti varžovų, apsunkindami jų galimybes pereiti į kontrpuolimą. Žaidimo schemoje naudojamas ir vartininkas, jam kartais tenka pradėti atakas, o ne vien atmušinėti kamuolius.

Tiesa, dabar 2016-ieji, o mes giriamės dalykais, kuriuos kitos rinktinės naudoja jau dešimtmetį ar net daugiau. Tiek futbolą žaisdami mes atsiliekame nuo varžovų.

Ir toliau kelia nerimą puolimas bei žaidimas atakuojant. Priartėję prie varžovų vartų, tarsi sustingstame, pritrūksta staigumo, tikslaus perdavimo, prasiveržimo, jau nekalbant apie smūgį į vartus. Komandoje turime futbolo perlą – Luką Spalvį, bet neturime kaip jį išnaudoti. Trūksta kūrybingų saugų, kurie „maitintų“ L. Spalvį perdavimais ir padėtų jam susikurti progų įvarčiui įmušti.

„Kaip treniravome futbolininkus, taip jie ir žaidžia“, – rusų spaudai tarstelėjo olimpinis čempionas Arminas Narbekovas. Visiška teisybė. Kvalifikuotu jaunųjų futbolininkų ugdymu susirūpinome tik prieš 15 metų, o dabar kenčiame nuo kūrybingų žaidėjų stokos. Gynėjų ir vartininkų – nors trims rinktinėms, o atakuoti nelabai yra kam. Tikiuosi, kad situacija pagerės prie rinktinės prisidėjus veržliems bei dinamiškiems Arvydui Novikovui ir Mariui Stankevičiui.

FIFA rinktinių klasifikacijoje esame tik 128-oje pozicijoje. Po šių dviejų pralaimėjimų balandžio 7-ąją paskelbtame reitinge tikriausiai būsime dar žemiau. Tuomet skeptikų choras vienbalsiai vėl užtrauks tą pačią melodiją, kad futbolo Lietuvoje nėra.

Daugumos taip manančiųjų požiūrį formuoja kritiškai nusiteikusi žiniasklaida. Netgi rinktinei smunkant žemyn, šiame neigiamame kontekste buvo savotiškai įdomu stebėti, kaip tokį faktą pateikia kolegos. Kas mėnesį (tokiu periodiškumu skelbiamas reitingas) jie tarsi varžėsi, kas originaliau konstatuos faktą. Vieni ieškojo kuo egzotiškesnės valstybės, esančios aukščiau už mūsiškę. Kiti smaginosi posakiais: „dugnas“, „smigo žemyn“, „rekordinės žemumos“, „naujos žemumos“ ir t. t. Netikite? Į „Google“ paieškos sistemą įveskite frazę „Lietuvos rinktinė FIFA reitinge“.

„Ar žinai kokią vietą reitinge dabar užima mūsų futbolo rinktinė?“ – vienos radijo laidos vedėjas klausė kolegės. „Tūkstantis penktąją?“ – pamerkė akį ji. Tokių ir panašių juokelių dabar netrūksta. Galiu pridėti dar vieną: „Rungtyniaudama su Lietuva net Rusijos rinktinė, atrodo, gražiai žaidžia.“

Skeptikai pamiršta faktą, kad iki praėjusios savaitės Lietuvos rinktinė jokių rungtynių nežaidė ilgiau nei penkis mėnesius. O kai nežaidi, tirpsta ir anksčiau pelnyti reitingo taškai, todėl užimama vieta prastėja. Galų gale ne toks svarbus tas FIFA reitingas. Ar būsi 28-as, ar 128-as, išankstinių taškų pasaulio bei Europos čempionatų atrankos varžybose jis nesuteikia.

Žinoma, futbolo krizės paneigti negalime, ir E. Jankausko laukia didžiulis iššūkis. Ar sugebės su juo susidoroti – jau kitas klausimas.

Pastaruoju metu futbolo rinktinės treneriai keitėsi kaip skaičiai lošimų automate. Per 8 metus E. Jankauskas – jau penktas treneris. Jose Couceiro (2008–2009 m.), Raimondas Žutautas (2010–2011 m.), Csaba Laszlo (2012–2013 m.), Igoris Pankratjevas (2013–2015 m.) – nė vienam nepavykdavo išsukti laimingų skaičių kombinacijos.

Novatoriškumas, entuziazmas ir užsispyrimas. Šios savybės laikomos E. Jankausko pranašumais. Didžiausias trūkumas – patirties stoka. Aštuoni mėnesiai „Trakų“ klube 2014 metais – tai vienintelė savarankiško trenerio darbo patirtis. Ja pasigirti negali ir iki šiol su vaikais bei jauniais dirbę E. Jankausko padėjėjai Igoris Morinas, Rokas Garastas. Tad ar nepalūš trenerių štabas kritinėje situacijoje?

Žaidėjai tiki E. Jankausku ir giria jo sumanymus bei gebėjimą motyvuoti. Labai svarbu, kad yra ryšys tarp žaidėjų ir trenerio. Tik jam esant komanda užsitarnaus varžovų pagarbą.

Vis dėlto kelia nerimą kitas dalykas. Nors ir sugeba motyvuoti, E. Jankauskas, kaip ir jo pirmtakai, nekalba apie konkrečius tikslus būsimame pasaulio čempionato atrankos varžybų cikle. Pasak trenerio, svarbiausia – galvoti apie artėjančias rungtynes, grūdinti kovotojų charakterį ir ugdyti pamainą.

Pamainos ugdymu turėtų užsiimti jaunimo rinktinės ir akademijos. Nacionalinė rinktinė privalo turėti tikslus ir jų siekti. Bet kovotojų charakterio grūdinimas man tinka. Sirgaliams patiks, jei futbolininkai visą energiją atiduos kovodami aikštėje, o ne aiškindamiesi santykius su jais ir žurnalistais.

Pirmieji kontroliniai testai parodė, kad darbų E. Jankauskui – per akis: nuo naujo žaidimo braižo formavimo iki bendro futbolo įvaizdžio kėlimo. Tačiau treneris puikiai žinojo, kas jo laukia, ir tikiu, yra tam pasiryžęs.

Tad pirmyn, Edgarai!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"