Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Po D. Trumpo pergalės: vienos šalys veikia, kitos laukia

 
2016 11 15 6:00

JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, kaip ir buvo galima tikėtis, esmine problema tarptautinėje politikoje tapo jo nenuspėjami veiksmai. Įvairios šalys imasi skirtingos taktikos išrinktojo prezidento atžvilgiu: vienos sako, kad reikia palaukti realių darbų, kitos veikia nieko nelaukdamos.

Pagal tarptautinę praktiką naujai valdžiai padaryti pirmus žingsnius suteikiamas 100 dienų limitas, o tik vėliau juos galima vertinti, kritikuoti. Šį laikotarpį po JAV prezidento rinkimų reikės skaičiuoti nuo sausio 20 dienos, kai įvyks naujojo šalies vadovo inauguracija. Tačiau JAV politika, ypač užsienio ir saugumo, turi didžiulę svarbą kitų pasaulio šalių valstybėms, o D. Trumpas per rinkimų kampaniją išsakė aibę šokiruojančių teiginių, tiesa, nuo dalies jų dabar jau traukiasi.

Vargu ar kitos šalys, kurioms svarbi JAV pozicija tarptautinėje politikoje, per minėtą laiką gali sėdėti sudėjusios rankas laukdamos, kol paaiškės, kurių per rinkimus pasakytų teiginių D. Trumpas laikysis, o kurių – ne. Mums labai svarbi jo pozicija dėl NATO.

D. Trumpas jau užsiminė, kad dabar jis būtų linkęs atsisakyti, pavyzdžiui, draudimo musulmonams atvykti į JAV. Šie teiginiai praėjusią savaitę net buvo ištrinti iš jo rinkimų kampanijos svetainės. Sprendimą dėl musulmonų sveikino Saudo Arabija. Galima spėti, kad tokie D. Trumpo žingsniai nebuvo padaryti be įtakingų Islamo šalių žingsnių.

Net ir Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye, sulaukusi milžiniškų protestų dėl dalyvavimo korupciniuose sandėriuose, rado laiko paskambinti D. Trumpui ir išgauti pažadą, kad JAV kariai liks Pietų Korėjoje, kad ir ką jis kalbėjo per rinkimus. Su D. Trumpu telefonu susisiekė ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, bendravo Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May.

Prancūzijos žiniasklaida spėja, kad per F. Hollande'o ir D. Trumpo pokalbį daugiausia dėmesio skirta Sirijai. Neaišku, ar F. Hollande'as kalbėjo apie Europą: Europos Sąjungos (ES) situaciją po „Brexit“ ir migracijos poveikį, agresyvią Rusijos politiką Ukrainoje, iššūkius Europos saugumui. T. May po „Brexit“ labai nori stiprinti ekonominius ryšius su JAV.

Kiti demokratinės Europos politikai kol kas vengia kontaktų su išrinktuoju JAV prezidentu. Po D. Trumpo pergalės dažniau apsiribota kelių sakinių komentarais, svarstymais, kaip tai gali atsiliepti JAV užsienio bei saugumo politikai Europoje, ar net pašaipomis. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris jau įnešė savo indėlį per „Brexit“ kurdamas arogantiškos ES įvaizdį. Dabar jis pareiškė, esą tegu D. Trumpas atvyksta į Europą ir čia jam bus paaiškinta, kas yra ta Europa. Ar reikia ES, po „Brexit“ dar tik ieškančiai savo veido, konflikto taškų su JAV ir ambicingu jos vadovu?

Daug lanksčiau D. Trumpo atžvilgiu elgiasi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Pasinaudojęs proga, kad Niujorke, t. y. mieste, kur sukoncentruota D. Trumpo jėga, vyksta pasaulio šachmatų turnyras, o V. Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas yra Rusijos šachmatų federacijos pirmininkas, jis pasiuntė patarėją į Niujorką.

Atvykęs į Ameriką D. Peskovas dalyvavo populiarioje CNN televizijos laidoje ir padarė pareiškimą, kurį, matyt, reikia laikyti V. Putino laiško D. Trumpui tęsiniu. Jo nekomentuoja nė vienas jų. Tačiau D.Trumpas (su jam būdingu pasitenkinimu savimi) pasakė, kad Rusijos vadovas jam, išrinktajam JAV prezidentui, parašė gražų laišką.

Tarp Kremliaus siekių, kuriuos Amerikoje išdėstė D. Peskovas, kaip konstruktyviai galėtų klostytis JAV ir Rusijos santykiai, yra ir raginimas atsisakyti požiūrio į Krymo įvykius kaip į aneksiją, ir siūlymas nuo Rusijos sienų patraukti NATO kariuomenę. Nors ir viena, ir kita išverstų pasaulio paveikslą, tai, kas juoda, padarydama balta. Rusijos veiksmai Kryme pagal tarptautinę teisę atitinka aneksijos požymius, o prie NATO šalių sienų Rusija telkia dideles karines pajėgas, į tai NATO tik simboliškai atsakė.

D. Trumpo atsako į šias Kremliaus iniciatyvas kol kas nėra. Labai tikiuosi, kad Rusijai nebus atsakyta teigiamai, nes tai reikštų didelę grėsmę Baltijos šalims ir saugumui visame regione. Tačiau kyla kitas klausimas: ką daro mūsų valdžia, ir valdančiosios koalicijos, ir opozicijos politikai, kad pasiektų D. Trumpą ar jo komandą ir išdėstytų mūsų saugumui naudingą poziciją ieškant sąlyčio taškų su D. Trumpo galingos Amerikos vizija. Juk nepakanka opozicijai vien kritikuoti valdančiuosius, o šiems rodyti olimpinę ramybę ir laukti.

Siekiant D. Trumpui pateikti mūsų poziciją įmanomi įvairūs žingsniai, bet galbūt reikėtų pradėti nuo aukščiausios valdžios, sutelkiant net ir kelių valstybių pastangas? Jei D. Trumpą sunku pasiekti telefonu, nes Lietuva – ne Saudo Arabija, Prancūzija ar Rusija, galėtų atsirasti, pavyzdžiui, trijų Baltijos šalių vadovų laiškas. Jame galima išdėstyti bendrus mūsų ir JAV interesus, atspindėtus JAV bei Baltijos valstybių partnerystės chartijoje. Vėliau galima imtis kitokių žingsnių.

Bet koks delsimas gali būti labai pavojingas. Per rinkimus D. Trumpas sakė, kad NATO – šaltojo karo atgyvena. Jei jis šias mintis pakartos po rinkimų, tai gali būti jau JAV politika.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"