TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Po geležine tyrimo uždanga

2006 08 08 0:00

"Apsiplikęs verdančiu pienu ir į šaltinio vandenį pučia". Šis senas priežodis, vis ištraukiamas iš tautos išminties lobynų, šį kartą stebėtinai tiksliai tinka apibūdinti bene vieną garsiausių pastarojo meto tyrimų, atliekamų Generalinėje prokuratūroje.

Dar pavasarį Darbo partijos būstinėje apsilankę prokuratūros pareigūnai atliko pirmuosius tardyminius veiksmus - kratas, poėmius, apklausė liudytojus, tačiau visuomenė iki šiol nežino jokių šios aktyvios veiklos rezultatų.

Apsiribota užuominomis, esą didžiausia Lietuvoje Darbo partija turėjo "juodąją buhalteriją", o partijos atstovams už bendrovių gautą Europos Sąjungos paramą buvo mokami didžiuliai pinigai. Įvardyta net "otkato" - grąžintų "už suteiktą paslaugą" pinigų suma: neva ji siekusi iki penktadalio, t.y. iki 20-ies proc. gautų milijonų.

Taip pat pranešta, kad Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir klaidingų finansinių duomenų pateikimo.

Štai praktiškai ir viskas, ką visuomenė iki šiol žino apie garsiąją bylą, sudrebinusią politinę Lietuvos padangę. Mažoka.

Belaukdamas tyrimo naujienų norom nenorom prisimeni "senienas". Prieš pora metų, taip pat vasarą, dar nespėjusi atsipeikėti nuo Rolando Pakso interpeliacijos bylos Lietuva gaudė žinias apie anuometinius Seimo narius užgriuvusią įtarimų laviną. Ėmė jie kyšius ar neėmė jų iš "Rubikono" bendrovės? Tokia buvo pagrindinė to meto svarstymų tema, apipinta iškalbingomis telefono pokalbių citatomis. Ji iš politikos orbitos išsviedė vieną ryškiausių socialdemokratų Vytenį Andriukaitį, socialliberalą Vytautą Kvietkauską, konservatorių Arvydą Vidžiūną. Prokurorams taip ir nepavyko įrodyti jų kaltės, kaip vėliau nepasisekė priremti prie sienos mistinio "Abonento", nors tikriausiai mažai kas abejoja dėl jo tikrojo vardo. Nejaugi kyšiai, "otkatas" ir kiti panašūs nusikaltimai Lietuvoje daromi taip meistriškai, kad profesionalai tyrėjai įrodyti jų negali?

Matyt, pareigūnai, pamokyti karčios patirties, mėgina iš anksto apsidrausti dėl Darbo partijos bylos baigties, todėl dėl viso pikto itin kruopščiai slepia bet kokią informaciją, susijusią su tyrimu.

Prokurorai savo tylėjimui pateisinti pateikia nepajudinamą argumentą - šiame darbe, kaip ir medikų, svarbiausia - nepakenkti. Šiuo konkrečiu atveju - nepakenkti ikiteisminiam tyrimui.

Kol prokurorai tęsia paslaptingąjį tyrimą, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (tiesa, jau atsistatydinęs) taip pat nesnaudžia. Jis ne tik dingo iš Lietuvos į gimtąją Rusiją ir taip sukėlė nemažai triukšmo bei įtarimų, bet ir negaili perspėjimų apie galimą kontrpuolimą. Bylos tyrėjai į tai reaguoja kiek įmanydami oriau, tarytum pagrindinio bylos herojaus taktiniai viražai jų nejaudintų. Esą mūsų rankos ilgos, pasieksime ir ten.

Tačiau tokia olimpinė ramybė verčia pagrįstai abejoti. Juk ne kam kitam, o Lietuvos pareigūnams Maskvoje buvo parodytos durys, kai jie mėgino sužinoti tiesą apie Uspaskicho studijas garsiojoje Plechanovo akademijoje ir jos diplomą. Ši nesėkmė buvo itin iškalbinga, nes tuo pat metu Maskvos žurnalistai vieną po kito skelbė tyrimus apie prekybą netikrais diplomais, o tenykščiai universitetai ir akademijos skelbė apie tai, kaip ginasi nuo savo dokumentų padirbinėjimo.

Jeigu nesėkmė prokurorus ištiko ganėtinai nesudėtingu diplomo atveju, ką jau kalbėti, jeigu reikėtų iš Rusijos gilumos ištraukti patį Plechanovo akademijos diplomantą.

Nesnaudžia ne tik buvęs (?) "darbiečių" vadas. Intensyvus darbas, mėginant išgelbėti ir verslą, ir reputaciją, vyksta pačioje Lietuvoje.

Neoficialiomis žiniomis, sukruto bent trijų bendrovių, gavusių Europos Sąjungos paramą, vadovai. Manoma, kad būtent jie yra sumokėję nemenką "otkatą" ir dabar mėgina rasti išeitį. Kol vyksta tyrimas, šie ponai jau mėgina parduoti arba perleisti kitiems asmenims bendrovių akcijas, nors oficialiai tokių duomenų Registrų centre dar nėra.

Redakcijos žiniomis, vienos iš šių bendrovių tūkstančiai vardinių akcijų jau parduota Rusijos verslininkams. Ar tokia akcijų judėjimo kryptis ką nors Lietuvoje galėtų nustebinti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"